Jaunuomenė ir jaunatviškumas (gyvoji dvasia) Vydūno ir Stasio Šalkauskio gyvenime bei filosofijoje

LTVydūnas (1868-1953) ir Stasys Šalkauskis (1886-1941) yra vieni žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių filosofų, daug dėmesio skyrusių jaunimui ir jo ugdymo(si) klausimams. Abu dirbo pedagoginį darbą, bet tikruoju savo pašaukimu laikė rūpestį savo tautos ateitimi, jos kultūra, tad abiems rūpėjo būsimų tautos kūrėjų būtis, jų dvasinė bei intelektualinė kultūra. Požiūris į jaunystę ir senatvę neatsiejamas nuo žmogaus sampratos, kurią apsprendžia tam tikra pasaulėžiūra. Paprastai išskiriami du priešingi požiūriai į amžių: „arba kaip judėjimas žemyn į dvasinį ir fizinį nykimą, arba kaip judėjimas aukštyn, į žmogiškosios būties užbaigą ir išsipildymą.“15 Visuomenėje dominuojantis jaunystės bei grožio kultas ir fizinės sveikatos, socialinio bei materialinio sėkmingumo sureikšminimas rodo dvasinių vertybių nuvertinimą, senėjimą traktuojant kaip Judėjimą žemyn“. Vydūno ir S. Šalkauskio filosofijoje tai yra kur kas sudėtingesnis dalykas. Šių mąstytojų gyvenimo pavyzdys rodo, jog šviesios dvasios asmenybė gali sukurti prasmingą ir pilnatvišką būtį netgi tada, kai kūno sveikata itin menka. Tačiau svarbiausia tai, jog abu mąstytojai išryškina jauno žmogaus uždavinius ir galimybę puoselėti jaunatviškumą kaip dvasinės jaunatvės (gyvosios dvasios) fenomeną, galintį žmogų lydėti visą gyvenimą.. Beveik prieš šimtmetį Vydūno ir S. Šalkauskio kelti klausimai ir jų pateikti atsakymai yra labai panašūs. Savo aktualumo jie neprarado ir šiandien. Tiesa, vartotojiškoje visuomenėje jų išsakytos mintys nėra populiarios, jų idealai dažnai tik deklaruojami. Mąstytojų gyvenimo filosofija labai artima pamatinėms visų religinių mokymų tiesoms. Kita vertus, ji atliepia modernios egzistencinės psichologijos požiūrį į esminius žmogaus būties uždavinius, dvasinio bei vitalinio gyvybingumo ir sveikatingumo pagrindus.Straipsnio tikslas - apžvelgti Vydūno ir S. Šalkauskio gyvenimo bei veiklos, skirtos jaunimui, bruožus, išryškinti mąstytojų požiūrį į jaunumo ypatumus ir jaunatviškumo, kaip dvasinio gyvybingumo, sampratą bei jo ugdymo(si) prielaidas [p. 150].