Od wieczernic litewskich do międzynarodowych festiwali teatralnych
LTStraipsnyje aptariama lietuviškojo teatro raida. Lietuvos teatro ištakos – lietuviškuose vakaruose. Tai buvo masinis lietuvių scenos mėgėjų sąjūdis, glaudžiai susijęs su lietuvių tautinio išsivadavimo judėjimu ir išplitęs Lietuvoje bei išeivijoje. Pirmas slaptas vaidinimas Panemunėlio apylinkėse, Naujikuose, įvyko 1893 m. Buvo suvaidinta J. Tumo Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“. Slaptus vaidinimus panašiu metu rengė ir „Sietyno“ bei „Artojų“ draugijos Marijampolėje. Pirmasis viešas lietuviškas vakaras buvo surengtas 1899 m. Palangoje, suvaidintas spektaklis „Amerika pirtyje“. Pirmoji Lietuvos menininkų draugija, subūrusi aktorius, muzikantus ir šokėjus, buvo „Vilniaus kanklės“. 1906 m. įvyko pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ premjera. „Rūtos“ draugija Vilniuje 1910 m. surengė net 89 sepktaklius. Sankt Peterburge įsikūrusios kultūrinės organizacijos taip pat turtino Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Lietuvos profesionalaus teatro ištakos siejamos su J. Vaičkaus, K. Glinskio ir A. Sutkaus vardais. Dramos vaidykla Kaune įkurta 1920 m. 1922 m. teatras suvalstybintas ir pavadintas Valstybiniu dramos teatru. Vėliau buvo įsteigti Valstybės teatro Šiaulių ir Klaipėdos skyriai. 1940–1941 m. Vilniuje, Panevėžyje ir Marijampolėje buvo įkurti nauji valstybiniai dramos teatrai. Sovietmečiu teatro veikla buvo suvaržyta, socialistinio realizmo dogmos buvo privalomas repertuaro atributas, tačiau 8–9 deš. dirbę režisieriai jau turėjo daugiau laisvės ir mažiau bijojo eksperimentų. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos teatras išsilaisvino iš ideologinės kontrolės, tačiau kartu liovėsi būti lietuvių dvasinio ir kultūrinio gyvenimo autoritetu.
