Udana unia?: Wielkie Księstwo Litewskie a Polska w XVII wieku

LTStraipsnyje aptariama 1655 m. Kėdainių unijos reikšmė ir svarstomi Lenkijos bei Lietuvos santykiai XVII a. 1655 m. spalio 20 d. Lietuvos didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Janušo Radvilos rūmuose Lietuvos bajorų atstovai pasirašė dokumentą, įsteigiantį sąjungą tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Švedijos. Ši sutartis iš esmės naikino Liublino uniją ir ją galima vertinti, kaip ryškiausią Lietuvos separatistinių siekių išraišką. J. Radvila buvo laikomas išdaviku. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas Švedijos karalius, Lietuvoje palikta galioti senoji tvarka, luominės ir religinės laisvės. LDK didikai ir bajorai tikėjosi, kad Švedija padės apsaugoti Lietuvos politinius ir bajorijos luominius interesus, suteiks paramą karui su Rusija. Istoriografijoje šis įvykis vertinamas kontroversiškai. Unija negali būti laikoma teisės aktu, nes J. Radvila neturėjo įgaliojimų derėtis ir niekada nebuvo įgalintas tokio tipo sutartį ratifikuoti, taip pat nemažai lietuvių šį dokumentą atmetė ir jo nepripažino. 1655 m. pabaigoje J. Radvila mirė. Per 1656 m. pavasario lietuvių sukilimą prieš švedus ir juos išvijus, unija buvo nutraukta, tačiau įtampa tarp lietuvių bei lenkų ir toliau išliko. Maskva okupavo didelę dalį LDK teritorijos, lenkai susitelkė karui su Švedija, tačiau didelės reikšmės turėjo ir lietuvių kariuomenės dalyvavimas, kuriai vadovavo Povilas Sapiega ir Vincentas Gonsievskis. Buvo priekaištaujama valdovui, kad nėra žiūrima LDK interesų, nors Lietuva ne kartą padėjo Lenkijai. Atsiribojant nuo visų su Lenkija susijusių abejonių reikia pabrėžti, kad ši unija buvo Lietuvos politinės sistemos pagrindas po 1569 m. Liublino unijos.