LTFlorencijos Medičių koplyčioje [Palazzo Medici] yra Renesanso tapytojo Benoco Gocolio [Benozzo Gozzoli] freska Trijų Karalių kelionė. Tačiau Dievo Gimimo motyvas joje atsirado vėliau, pirminė kūrinio tema yra Žemaitijos delegacijos kelias, kuriuo 1415 m. rudenį ji ėjo į Konstanco Visuotinį Bažnyčios Susirinkimą. Kelių dešimčių asmenų delegacijos iš beveik mitinės, krikščioniškojo pasaulio supratimu, šalies atvykimas padarė tokį didelį įspūdį, kad ilgam išliko visų atmintyje. Po kelių dešimtmečių Medičių giminės atstovų pavedimu žemaičių pasiuntinybė buvo įamžinta Florencijoje kaip Trijų Karalių žygis. Šioje knygelėje ypatingą dėmesį skirsime jauniausiajam Florencijos paveiksle pavaizduotam karaliui - Žemaitijai. Norėdami suprasti pirminį paveikslo motyvą - Žemaitijos pasiuntinių kelionę į Konstanco Bažnyčios Susirinkimą, - turime atsakyti sau į klausimą: ką gavo Žemaitija iš Susirinkimo, kurio svarbiausias uždavinys buvo 83 Bažnyčos reforma in capite et in membris?.Šio Susirinkimo tėvai ne tik aprobavo žemaičių Krikštą, bet ir įtraukė Žemaitiją į Europos Bažnyčios gyvenimo kraujotaką. O Bažnyčia visoms Europos tautoms davė fundamentalų dalyką - klasikinę kultūrą, todėl žemaičiai, priėmę krikščionybę, yra tuo, kuo yra ir savo gimtinėje. Ir ne tik dėl to, kas vyko jų šalyje, bet - įsijungimo į Bažnyčią dėka - ir dėl to, kas vyko Jeruzalėje, Atėnuose ir Romoje. Todėl Žemaitija, puoselėdama savo kultūrą, negali užmiršti to Dovydo rakto, kuris atvėrė mūsų lūpas, kol jos gyventojai skaitys ir deklamuos psalmes; taip pat Žemaitija liks Graikijos įpėdine, kol meno ir literatūros kūriniais ugdys harmoningą grožį, kurio pavidalas yra meilė, ir pagaliau kol ji neužmirš, kad Roma, padariusi mus (laisvais, sąmoningais) žmonėmis, veikė joje besikuriančios Bažnyčios organizaciją ir raidyną, kuriuo užrašoma ir žemaičių kalba. Tačiau ši senovinė triada ne tik įeina į tautos kultūros genezę, ji yra daug esmingesnis dalykas. Kiekvienoje kartoje gali pabusti koks nors elementas iš tolimos praeities, pasidaryti stebėtinai aktualus, labai panašus į dabartinį gyvenimą ir vėl tapti kūrybine jėga. Taigi pasirodo, kad šis tolimos praeities įvykis — Žemaitijos Krikštas ir visi su juo susiję dalykai — ne tik neišsėmė savo aktyvios energijos, galios, bet kažkokiu būdu ir toliau veikia bei sukelia naujus įvykius vėlesniais amžiais. Knygelėje įdėmiau apžvelgsime visus tuos įvykius, aplinkybes, asmenis, kurie iš žmonijos pusės prisidėjo prie tos didelės istorinės dramos, kurioje įvykę ir tebevykstantys žemaičių žemėje ir jų sielose žmogiškieji reikalai susijungia su Dievo reikalais [Iš Pratarmės].