Westrus’ism as a research problem

LTStraipsnyje analizuojamas vakarų rusicizmo reiškinys, kuris susiformavo XIX a. antroje pusėje dabartinėse Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijose, pakliuvusiose į Rusijos imperiją. Šios ideologijos atsiradimas buvo reakcija į imperijoje vykusius politinius ir socialinius procesus. Vakarų rusicizmas darė įtaką Baltarusijos ir Ukrainos tapatybės formavimuisi. Vakarietiškos srovės atsiradimas laikomas svarbia Baltarusijos kultūros paradigmos dalimi, kuri lėmė tai, kad Vakarų modelio įkvėpta kultūra pasidavė Rytų įtakai. Pagrindinė paradigmos prielaida buvo baltarusių ir rusų etninių, kultūrinių ir religinių skirtumų atsisakymas ir kova su lenkų kultūros bei katalikų bažnyčios įtaka Rusijos imperijos Vakarų provincijose. Iš esmės Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos istorijoje ši ideologija žlugo Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, tačiau jos elementai išliko iki šių dienų. Vakarų rusicizmas gali būti laikomas vėlyvojo slavofilizmo ir prorusiško požiūrio dalimi. Ideologijos ryšiai su Baltarusijos nacionaliniu judėjimu yra viena iš aktualių problemų. Kai kurie vakarų rusicizmo elementai tapo šiuolaikinės Baltarusijos valstybės ideologijos pagrindu. Vakarų rusicizmas yra kilęs priešingoje ideologinėje stovykloje. Vis dėlto šį terminą perima dauguma mokslininkų, kurie kelia įsivaizduojamos Vakarų Rusijos teritorijos klausimus. Mokslinis požiūris į šį reiškinį ir jo vaidmenį leidžia suprasti šiuo metu Baltarusijoje ir kaimyninėse šalyse vykstančius procesus.