Kraštovaizdžio raišką dainose apmąstant

LTStraipsnyje keliamas tikslas pasiaiškinti, kaip dainose skirtingais jų raidos etapais reflektuojamas natūraliai susiformavęs Lietuvos kraštovaizdis. Žvelgiant iš šiuolaikinės pozicijos stengiamasi suprasti, kokias prasmes turi dainose fiksuotas gamtovaizdis ir ką jis reiškė dainas kūrusiems žmonėms. Apsiribojama vos dviejų kraštovaizdžio objektų – lauko ir kalno kuriamų prasmių interpretacija dainose, tikintis, kad šių vietovaizdžių poetinių prasmių peržvalga leis pasirinkti tinkamą kryptį toliau aiškinantis kraštovaizdžio ir jo prasmių konstravimo modelį dainose. Būdingiausiu Lietuvos kraštovaizdžio požymiu – žemės lygumu pažymėti dirbamos žemės plotai (laukai ir pievos) dainose atsiveria kaip žmogaus darbine veikla sudvasintas (įkultūrintas) peizažas. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama lauko ir kalno vaizdavimo mitoritualinei plotmei. Vyraujanti apeiginės patirties vaizdų sklaida dainose įduoda raktą šifruojantis dainose ir kitų gamtovaizdžio objektų prasmes. Atlikta kraštovaizdžio istorinės raiškos peržvalga įtikina, kad tiktai vėlyvoji daina atitrūksta nuo mitoritualinio konteksto, užleisdama vietą kitoms kraštovaizdžio prasmių kūrimo versijoms, tarp jų – ir patriotinei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daina; Kalnas; Kraštovaizdis; Laukas; Tautosaka; Prasmė; Ritualinė komunikacija; Field; Folksongs; Hill; Landscape; Lithuanian folklore; Meaning; Mountain; Ritual communication; Song.

ENThe aim of the article is revealing ways and extent of reflections of the natural Lithuanian landscape taking place in folksongs during various periods of their development. From the modern perspective it is attempted to grasp the meanings of the landscape reflections and what it used to mean to the people composing those songs. The analysis in the article is limited to just two objects of the landscape, namely, the field and the mountain as interpreted by folksongs. Survey of the poetical meanings of these two landmarks is expected to suggest the right direction towards further elucidation of patterns of the meaning construction attributed to the landscape in folksongs. The ploughlands and meadows, characterized by the most typical feature of the Lithuanian scenery – its flatness, open up in Lithuanian folksongs as form of the landscape spiritualized (cultured) by human activity. Although the social and economic contextual plane of the fields and meadows is apparently given prominence in the songs, as the main source for the farmer’s living, the poetic expression attributed to these elements of landscape enables interpreting them as representations of the peasant idyll and blissful space. Further analysis of the folksong images of the field is related to the landscape semantics based on mythic and ritual notions. Manifestations of mountain in the folksongs lend even greater prominence to the ritually motivated symbolism of landscape. Two main conclusions are made by the author: 1) The retrospective view of the ritual memory provides the key for further deciphering of the more general and broader meanings of the poetical landscape in folksongs; 2) The historical survey of the landscape expressions used in folksongs makes it clear that only folksongs of the latest period do break free from the mythic and ritual background, which is then replaced by other kinds of meaning construction attributed to the landscape, including the patriotic one.