Gydytojo asmenybė ir gynybinės medicinos priemonių naudojimas

LTGynybinė medicina – tai ydingas sveikatos apsaugos reiškinys, kai gydytojas, užuot daręs viską paciento sveikatai pagerinti, siekia užtikrinti savo paties saugumą nuo galimo teisinio persekiojimo sveikatos priežiūros (medicinos, odontologijos, kt.) paslaugų teikimo nesėkmės atveju. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė didelį šio neigiamo reiškinio paplitimą, jo neigiamą poveikį sveikatos paslaugoms (Labanauskas, Justickis, 2011). Buvo nustatyti šį reiškinį sukeliantys veiksniai. Išryškėję gydytojų atsparumo ar, atvirkščiai, jautrumo šių veiksnių įtakai individualūs skirtumai (Labanauskas, Justickis, 2013) ir paskatino naują tyrimą, kurio tikslas – nustatyti polinkio naudoti gynybinės medicinos priemones sąsajas su gydytojo asmenybės ypatumais. Tyrime dalyvavo 101 Kauno m. ligoninių gydytojas. Tyrimas atliktas naudojant klausimyną, kurį sudarė asmenybės bruožų įvertinimo metodika NEO-PI-R (Costa and McCrae, 1992) (lietuviškoji versija) ir speciali Gynybinės medicinos taikymo anketa (GMTA), skirta įvertinti gydytojo polinkiui naudoti gynybinės medicinos priemones. Tyrimo rezultatai parodė glaudų ryšį tarp gydytojo asmenybės ir jo polinkio naudoti gynybinės medicinos priemones, taip pat ryškų monofaktorinį šio ryšio pobūdį. Nustatyti gydytojo asmenybės ypatumai, kurie labiausiai prisideda prie gydytojo polinkio naudoti gynybinės medicinos priemones, šio polinkio sąsajos su pamatiniais asmenybės bruožais. Asmenybės bruožų, kurie padidina gydytojo jautrumą gynybinės medicinos veiksnių poveikiui, nustatymas leido išskirti kontingentą gydytojų, kuriems labiausiai reikalinga organizacinė ir psichologinė pagalba jų atsparumui minėtiems veiksniams padidinti.Aptartos psichologinių priemonių (ypač Balinto grupių) panaudojimo perspektyvos, siekiant padėti gydytojams įveikti gynybinę mediciną ir nepageidaujamas jos pasekmes, užtikrinant kompleksinį požiūrį į jų prevenciją ir pacientų saugą (Paškevičius, 2014).

ENDefensive medicine is a faulty phenomenon in the healthcare when a physician instead of doing his best to help his patient is concentrated on defending himself from any legal prosecution in the case on unsuccessful treatment. Empirical studies in Lithuania have demonstrated the prevalence and adverse consequences of this phenomenon in this country (Labanauskas and Justickis, 2011). These studies have discovered many factors promoting the spread of defensive medicine. Of special importance has been the discovery of broad differences among physicians in their ability to resist the effect of the factors promoting the defence medicine (Labanauskas and Justickis, 2013). The aim of the current study is to investigate interconnections between doctor’s susceptibility to factors promoting defence medicine and his personality. 101 physicians working at the Kaunas city hospital participated in the study. The research tools include NEO-PI-R test designed for the examination of the basic personality traits and inventory for the study of doctors’ propensity to use the methods of the defence medicine (IUDM – Inventory for the study of the Use of Defensive Medicine). A close link between doctor’s personality and his propensity to use defensive medicine and the mono-factorial nature of this link was demonstrated. It was shown that the link connecting one’s personality and the propensity to use defensive medicine is the doctor’s neurotism. This provided the opportunity to single out the part of physicians that are most vulnerable for factors promoting defensive medicine and who need psychological and other support resisting the effect of these factors. This provides a new opportunity for prevention of a multi-sided approach to prevention of adverse events that have been caused by doctors’ propensity to defensive medicine (Paškevičius, 2014).