Etiketas ir žmonių tarpusavio santykiai Lietuvos kaime XX a. : disertacija

LTStudija – vienas iš pirmųjų tarpdisciplininių tyrimų, apimančių etnologijos, antropologijos, psichologijos, filosofijos, sociologijos, demografijos mokslų literatūrą apie Lietuvos kaimo – tradicijų ir papročių puoselėtojo bei saugotojo, etiketą, moralės normas, jomis grindžiamus žmonių tarpusavio santykius XX amžiuje. Šie studijoje nagrinėjami trijų socialinių bendrijų kasdienybės fone: tarp jaunimo, šeimos narių ir kaimynų. Kiekvienoje iš jų į etiketą žvelgiama dviem aspektais: kaip į simbolinių ženklų sistemą ir paprotinės kultūros reiškinį. Nagrinėjant etiketą pirmuoju aspektu studijoje visas dėmesys skiriamas verbalinės ir neverbalinės kalbos formoms, kurių pagrindas – mandagumo formulių bei gestų vartojimas kasdieniniuose santykiuose. Gilinantis į etiketą antruoju aspektu studijoje aptariama etiketo sampratos istorinė raida, Lietuvos kaimo žmonių tarpusavio santykius reguliavusių mandagaus elgesio taisyklių vartosena, taikomos bausmės jų nesilaikantiems; analizuojama etiketo normatyvinės funkcijos lyties, amžiaus, socialinio statuso, kaimynystės (teritorinės bendruomenės) atžvilgiu, jų modifikacijos laiko kontekste. Ypatingas dėmesys skiriamas etiketo įtakos privačių ir viešų santykių tarp skirtingų lyčių iki santuokos bei šeimoje raidai. Pagrindinis šios studijos tikslas – remiantis minėtų mokslų literatūra, neskelbta archyvine etnologine bei pačios autorės sukaupta etnografinių ekspedicijų medžiaga ištirti etiketo ir žmonių tarpusavio santykių pokyčius, atskleisti XX a. elgsenos bei kultūrinių inovacijų santykį Lietuvos kaime. Taip tikimasi prisidėti prie žmonių dorovinės kultūros transformacijos problemos bei jos pasekmių nustatymo XX amžiuje. Studija skirta studentams, etnologams, kitų disciplinų tyrinėtojams, ir visiems, besidomintiems socialinės sąveikos bei etiketo tema. [Iš leidinio]

ENThis study is the first interdisciplinary research which comprises ethnological, anthropological, psychological, philosophical, sociological and demographic science literature about etiquette, moral norms and people's relationships in Lithuanian rural areas in the 20th century. The study examines relationships between young people, family members and neighbours. In all these groups etiquette is approached dually: as a system of symbolic signs and as a phenomenon of traditional culture. In the first approach, particular attention is paid to verbal and nonverbal language forms, which are based on the use of proprieties and civilities in everyday relations. In the second approach, the study discusses the history of development of the etiquette concept and the use of proprieties and punishments for their non-observance, as well as analysis of normative etiquette functions in respect of gender, age, social status and neighbourhood (territorial community) and their modifications in the time context. Special emphasis is given to the evolution of etiquette's influence on private and public relations between opposite genders before marriage, and in family life. The study aims to examine the changes of interrelation between etiquette and people and to reveal the relationship between behaviour and cultural innovations in Lithuanian rural areas in the 20th century. This study attempts to contribute to the issue of transformation of people's moral culture, and to identify its outcomes in the 20th century.