Meno formų genezės, sąveikos ir metamorfozių problemos H. Focillono ir J. Baltrušaičio medievistikos studijose (lyginamoji analizė) : disertacija

LTPastaraisiais dešimtmečiais išaugo dėmesys Rytų ir Vakarų kultūros bei meno tradicijų sąveikos, tarpkultūrinių įtakų, kultūros ir meno formų difuzijos problemoms. Dabartinėje humanistikoje įsivyravusios kompleksinės komparatyvistinės ir antropoliginės metodologijos principai išryškėjo dar XX a. prancūzų menotyros įkūrėjo Henri Focillono ir jos iškiliausio atstovo lietuvių kilmės menotyrininko Jurgio Baltrušaičio viduramžių studijose. Disertacijos tikslas – visapusiškai lyginamuoju metodu ištirti, kaip Focillonas ir Baltrušaitis savo studijose sprendžia meno formų genezės, sąveikos ir istorinių metamorfozių problemas. Focillonas ir Baltrušaitis kartu plėtojo viduramžių meno studijas, neretai pasirinkdavo tą patį problemų lauką ir temas, todėl yra tikslinga lygiagrečiai tirti jų metodologines nuostatas ir indėlį menotyroje. Disertaciją sudaro įvadas, šešios dalys, išvados, šaltinių ir literatūros sąrašas, iliustracijų sąrašas ir priedai. Disertacijoje atlikta Focillono ir Baltrušaičio meno formų raidos lyginamoji analizė rodo, kad jiems būdingas daugelio pagrindinių metodologinių nuostatų bendrumas ir kartu tų pačių viduramžių meno problemų tyrinėjimo strategijų skirtingumas. Focillonas rutuliojo tradicinėje menotyroje įsitvirtinusią stiliaus raidos teoriją, nuolat ją koreguodamas. Tuo tarpu Baltrušaitis atsiribojo nuo tradicinių meno raidos schemų, sukūrė kompleksinį komparatyvistikos metodą; jis yra ne tik egzotiškų viduramžių įvaizdžių tyrinėtojas, bet ir „naujosios“ meno istorijos kūrėjas, atvėręs kitokias meno fenomenų pažinimo perspektyvas.

ENThe last decades have focused on interactions between Eastern and Western culture and art traditions, intercultural influences and problems of diffusion of culture and art forms. Complex comparative and anthropological methodology principles emerged in medieval studies of art forms by the French art researcher Henri Focillon and his Lithuanian representative Jurgis Baltrušaitis. The purpose of the dissertation is to comprehensively study by comparative means how Focillon and Baltrušaitis solved the problem of genesis of art forms, interaction and historical metamorphoses. Focillon and Baltrušaitis together developed medieval art studies often choosing the same area and themes leading to the need to study their methodologies and contributions to art studies in parallel. The dissertation consists of an introduction, six parts, conclusions, references, list of illustrations and annexes. The dissertation carries out comparative analysis of art form development of Focillon and Baltrušaitis showing that they had the same key methodological views and at the same time different research strategies for the same medieval art problems. Focillon used the style development theory established in traditional art research constantly correcting it while Baltrušaitis turned away from traditional art development schemes and created a complex comparative method. He was a researcher of not only exotic medieval images but also creator of the new history of arts opening other prospects for learning about art phenomena.