Fenomen palmy i Kaziuka: tradycja wileńska, współczesność litewska i polska

LTStraipsnyje apžvelgiamos vilnietiškos verbų ir Kaziuko mugės tradicijos. Vilniaus krašte verbos yra neatsiejamas kovo 4 d. vykstančios Kaziuko mugės, skirtos Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero garbei, atributas. Šventės tradicija jau tęsiasi daugiau nei 400 metų. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus Kazimieras dėl doro gyvenimo ir stebuklų buvo kanonizuotas ir 1602 metais paskelbtas šventuoju. Popiežius Urbonas III 1636 m. Šv. Kazimierą paskelbė Lietuvos globėju. Vilnius išsirūpino iš Žygimanto Augusto turgaus privilegiją būtent per Šv. Kazimiero dieną. Iki Lenkijos ir Lietuvos valstybės pabaigos Šv. Kazimiero šventė turėjo religinį atspalvį. XIX a. šventės pobūdis keitėsi, imperinės valdžios planuose Vilnius turėjo tapti provincijos miestu. Kovo mugių tradicija nunyko, prekyba buvo sutelkta rusų ir žydų rankose. XX a. pradžioje į Vilnių pamažu grįžo Šv. Kazimiero šventės tradicijos, įsitvirtino Kaziuko mugės pavadinimas. Tarpukariu Vilniaus kaziuko mugė jau buvo ne tik prekybos, bet ir kultūros renginys, kuris laikui bėgant tapo visos šalies turistų traukos objektu, suformavusiu tam tikrą socialinio ir meninio elgesio būdą. Vilniaus verbų meninė kilmė siekia XIX a. vidurį. Po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusi ideologinė aplinka nebuvo palanki mugės ir verbų tradicijoms. Tik 1980 metais Vilniaus krašte buvo pradėtos gaminti verbos ir gabenamos į Kaziuko mugę. Šiuolaikinė Kaziuko šventė Vilniuje kitokia nei anksčiau: parduodama mažiau prekių, akcentuojamas meninis pamatas. Mugė svarbi Lietuvos, Vilniaus, Vilniaus krašto ir Lenkijos žmonėms.