Powstanie szkolnictwa litewskiego w Polsce w latach 50. XX w

LTPagal SSRS ir Lenkijos Nacionalinio Išvadavimo Komiteto 1944 m. liepos 27 d. sudarytą preliminarinę sienos sutartį Lenkijos pusėje Bialystoko vaivadijos sudėtyje atsidūrė teritorija su Suvalkų krašte gyvenusiais lietuviškai kalbančiais gyventojais autochtonais. Lietuvių ten tuo metu buvo 8–10 tūkstančių. Jau po Lenkijos išvadavimo, pokario metais, vietinės lietuvių visuomenės iniciatyva trijose vietose, įskaitant Punską, pavyko pasiekti lietuvių kalbos mokymo įvedimą 2 val. per savaitę, tačiau, atrodo, tai buvo tik kaip papildomas dalykas. Suvalkų krašto vietinė lenkiška valdžia priešinosi mokymui lietuvių kalba. Esminis pasikeitimas įvyko 6-ojo dešimtmečio pradžioje, kai Varšuva nutarė labiau atsižvelgti į tautinių mažumų poreikius švietimo sistemoje. Tuo lietuvių visuomenė Suvalkų krašte ir pasinaudojo. Pateikiami duomenys apie mokyklas, kuriose papildomai buvo mokoma lietuvių kalbos, o taip pat mokyklas, kuriose lietuvių kalba buvo mokomi ir kiti dalykai. Įveikiant vietinės valdžios pasipriešinimą ir po lietuvių aktyvių pastangų gaunant paramą iš Varšuvos ir vaivadijos centro, ypač nuo 50-ųjų metų antrosios pusės pavyko sukurti platesnį mokyklų tinklą, įskaitant bendrojo lavinimo licėjų Punske. Tai leido mokytis lietuvių kalba bendrosios Lenkijos mokyklinės sistemos rėmuose. Šiomis galimybėmis pasinaudojo apie 50 proc. lietuvių vaikų Suvalkų krašte. 6-ajame dešimtmetyje sukurta lietuvių mokymo sistema išliko stabili 7-ajame dešimtmetyje. Straipsnyje remtasi Naujųjų aktų archyve Varšuvoje esančiomis bylomis ir publikuotais šaltiniais, pateikiama daug statistinių duomenų.