Nuobodulio estetika Lietuvos XX a. devintojo dešimtmečio fotografijoje : disertacija

LTXX a. II p. Vakarų mene pastebima tendencija vengti prasmės, trikdyti žiūrovus kūriniais ir mėgautis nuoboduliu. Šioje disertacijoje tai pirmą kartą įvardijama kaip „nuobodulio estetika“. Disertacijos tyrimo objektas - nuobodulio estetikos apraiškų šiuolaikinėje Lietuvos fotografijoje nagrinėjimas, pasitelkiant pasaulio dailės ir fotografijos kontekstą. Nuobodulio estetikos fenomenui Lietuvos fotografijoje priskiriamų autorių (A. Budvyčio, V. Balčyčio, R. Pačėsos, V. Bubelytės ir kt.) darbuose nuobodulio ženklai atsirado 9-ojo deš. pr. kaip kontrastas tuo metu vyravusiai fotografijos mokyklai. Kadangi išskirtine šio laikotarpio fotografijos savybe laikytina tendencija kurti vizualinį diskursą pasinaudojant monotonija ir kitais nuobodulio ženklais, disertacijoje fotografija nagrinėta būtent šiuo aspektu: apčiuoptas ir išanalizuotas nuobodulio fenomenas ir nustatyta, kaip jo įsiterpimas į fotografinę kūrybą veikia fotografijos suvokimą, atskleistos nuobodulio estetikos susiformavimo priežastys, raiškos ypatybės ir funkcijos. 9-ojo deš. Lietuvos socialinio peizažo fotografija kaip alternatyvaus TSRS meno dalis buvo susijusi su pasipriešinimu ideologijai ir oficialaus meno stiliui; ilgainiui sustiprėjo vakarietiška tendencija pasitelkiant nuobodulio ženklus diegti Rytų mąstymą, per tuštumą ir atsitiktinumą žadinti suvokėjo intencionalumą. Lietuvos fotografų realizuojama nuobodulio estetika atnaujino fotografijos kalbą ir prisidėjo prie kitokio meno skleidimosi Lietuvoje. Disertaciją sudaro įvadas, trys dėstymo dalys, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas ir iliustracijos.

ENWestern art of the 2nd part of 20th century avoids meaning, disturbs spectators with works and enjoys boredom. It is the first time for it to get the name of “boredom aesthetics”. Thesis aims at the analysis of aesthetic manifestations in modern Lithuanian photography by means of world fine arts and photography context. Phenomenon of boredom aesthetics in Lithuanian photographic works (A. Budvytis, V. Balčytis, R. Pačėsas, V. Bubelytė, etc.) shows the boredom signs, dating back to the beginning of 80s, that are as a contrast to the then dominant photography school. As creation of visual discourse by means of monotony and other boredom signs were exceptional photographical features of that period, in this paper photography is analysed in the following perspective: feeling and analysis of boredom phenomenon, evaluation how its intervention into photographic works affect the conception of photography, disclosure of reasons for the emergence, way of expression and functions of boredom aesthetics. In the 80s photography of the Lithuanian social scenery, as alternative part of USSR art, was close to resistance to ideology and formal art style; in time the Western tendency intensified with the introduction of boredom signs into the Eastern thinking, arising intentionality of a conscious person through emptiness and coincidence. Boredom aesthetics of Lithuanian photographers renewed language of photography and contributed to the spread of different art in Lithuania. Dissertation includes the introduction, three major parts, conclusions, list of literature sources and illustrations.