Badania nad dziejami miast Wielkiego Księstwa Litewskiego w XV-XVII wieku: refleksje o dorobku minionego czterdziestolecia

LTStraipsnyje apžvelgiami XV–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestų istorijos tyrimai. Pateikiamas XX a. LDK miestų tyrimų Lenkijoje ir Lietuvoje kontekstas, džiaugiamasi, kad užaugo nauja tyrėjų karta, vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos bei Baltarusijos mokslininkų. Pateikiamos daug metų autoriaus plėtotų LDK ir Palenkės regiono miestų tyrimų apibendrintos išvados. 1613 metų M. K. Radvilos-Našlaitėlio LDK žemėlapis yra svarbus miestų tyrimų pagrindas, jame atsispindi bendrieji urbanizacijos procesai. Tankumo prasme LDK miestų tinklas priminė Vakarų Europos situaciją, tačiau skirtingai nei Vakarų Europoje, LDK miestuose buvo verčiamasi žemės ūkio veiklomis. Nuo XVI a. paskutinio ketvirčio LDK miestuose gausėjo žydų skaičius ir jie monopolizavo alkoholio, grūdų, prekybos, muitų ir nuomos sritis. Lokacinių privilegijų, garantavusių miesto savivaldos steigimą, sąrašo nebuvimas yra opi problema, nulemta senųjų miestų archyvų išskaidymo. Daugelio LDK miestų savivaldos dokumentai nėra išlikę, tik Kauno ir Mogiliovo miestų dokumentai (teismų, sąskaitų knygos ir kt.) yra gana kompleksiški, jie leidžia spręsti apie ekonominius ir kultūrinius ryšius. Sovietmetis koregavo istorikų galimybes dirbti su LDK miestų istorine medžiaga. Atsivėrus galimybėms tirti LDK miestų istoriją, Lenkijos istorikai tyrinėjo Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos archyvų medžiagą, pradėtos skelbti mokslinės publikacijos, šaltinių rinkiniai. Ypač daug nuveikė Balstogės mokslininkai. Istorikams verta gilintis į mažų LDK miestų etnokonfesinių grupių kultūrinės ir kalbinės padėties tyrimus, jų vaidmenį miesto prekybiniuose ir kt. procesuose.