"Wie szlachta, że się szlachtą rodzi" : uwagi na temat tożsamości stanowej drobnej szlachty na obszarze dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XIX wieku

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
"Wie szlachta, że się szlachtą rodzi": uwagi na temat tożsamości stanowej drobnej szlachty na obszarze dawnego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XIX wieku
Alternative Title:
  • "Žino šlėkta, kad šlėkta gimstama": pastabos apie smulkiosios bajorijos socialinę tapatybę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse XIX amžiuje
  • "Szlachta know that one is born a Szlachta": remarks on the social identity of the minor nobility in the former territories of the Grand Duchy of Lithuania in the 19th century
Keywords:
LT
19 amžius; Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Socialinė struktūra / Social structure; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Summary / Abstract:

LTSmulkioji bajorija išsaugojo socialinę tapatybę, nepriklausomai nuo socialinės ir ekonominės degradacijos procesų, kuriuos lėmė bajorystės verifikacija. Šiai socialinei grupei buvo būdinga socialinė tapatybė, nors ši grupė iš esmės beveik neturėjo įtakos modemėjančios visuomenės formavimuisi Rusijos imperijoje. Smulkioji bajorija priėmė Rusijos imperijos valdžios jai skirtą vaidmenį, bet savo „heraldinę bajorystę“ išssaugojo atmintyje. Smulkioji bajorija primindavo savo socialinę kilmę ir akcentavo viršenybę prieš valstiečius. Tokia bajorijos pozicija abiem grupėms trukdė užmegzti kontaktus ir dar labiau skatino izoliaciją. Ši smulkiosios bajorijos atmintis turėjo kompensacinę funkciją, kuri itin pastebima publicistikoje, atsiminimuose, grožinėje literatūroje. Kompleksiškai ištirti, kaip šita atminties funkcija pasireiškė konkrečiu individo ar grupės atveju, gali padėti nuodugnus masinių šaltinių vertinimas. Taigi įmanoma nustatyti, kaip buvusios socialinės kilmės atmintis veikė realiame gyvenime, pasirenkant vieną arba kitą gyvenimiškosios veiklos strategiją, ir skatino šią socialinę grupę būti tam tikru balastu bei gana pavėluotai įsitraukti į besikeičiančios visuomenės gretas XIX-XX a. sandūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorija; Bajorystė; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 19 amžius; Smulkioji bajorija; Socialiniai sluoksniai; Socialinė tapatybė; Tapatybė; Identity; Lithuanian XIX c. history; Minor nobility; Nobility; Social group; Social identity.

ENThe small nobility retained social identity, irrespective of the processes of social and economic degradation, which were determined by the verification of nobility. This social group was characterized by social identity, although this group did not substantially influence the formation of a modernizing society in the Russian empire. The small nobility accepted the role assigned to it by the Russian Empire, but kept its "heraldic nobility" in memory. The small nobility reminded of its social origin and highlighted the primacy of the peasants. Such a position of nobility prevailed for both groups to make contacts and further enhanced isolation. This memory of the small nobility had a compensatory function, which is especially noticeable in the field of literature, reminiscences, and fiction. Comprehensive study of how this memory function occurred in a particular individual or group can help in-depth assessment of mass sources. It is thus possible to determine how the memory of a former social origin acted in real life by choosing one or another strategy for life-long activities and encouraged this social group to be a certain ballast and rather late into the ranks of a changing society at the turn of the 19th and 20th centuries.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64035
Updated:
2022-01-01 18:55:37
Metrics:
Views: 20
Export: