Lietuvos partizanų Lokio rinktinė: prieškario paramilitarizmo ir karo meto savisaugos tradicijos pėdsakas

LT1944 m. rudenį lietuvių pasirinktas pasipriešinimo Sovietų Sąjungos okupacijai būdas - ginkluota partizaninė kova - atspindi dviejų pasaulinių karų kontekste susiformavusią to meto visuomenės savigynos sampratą. Tiriant šios sampratos formavimosi prielaidas, straipsnyje analizuojami partizanų socialinės sudėties aspektai. Dėmesys sutelkiamas j partizanų narystės prieškario ir Antrojo pasaulinio karo meto paramilitarinėse ir savisaugos struktūrose mastą, kuris tapo svarbiu partizanų organizacijų telkimosi, raidos ir veiklos veiksniu. Tyrimo objektu pasirinktas lokalus partizanų organizacijos vienetas - Vytauto apygardos Lokio rinktinė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1941 m. birželio sukilimas; Lietuvos okupacija; Pagalbinė policija, paramilitarizmas; Partizaninis karas; Šaulių sąjunga; Auxiliary police; Guerrilla warfare; Lithuania; Occupation of Lithuania; Paramilitarism; Partisan war; Rifflemen association; Uprising of June 1941.

ENThe aim of the study is to reveal direct links of the partisans from the Lokys unit with the earlier military, paramilitary, self-defence or police formations, which were set up and existed during the pre-war times of Independent Lithuania as well as the period of the Nazi occupation. It is testified by direct participation of around one third of the unit members (113 out of 320 partisans) in the activities of armed formations that existed in earlier times. These people, who acquired the basics of military preparedness and armed resistance in earlier times, made up the core of the leadership of the Lokys unit until the end of the armed anti-Soviet resistance. It was only at the end of the guerrilla war that a part of the sub-units subordinate to the unit were led by the individuals who did not belong to armed structures in earlier times and acquired the required knowledge and skills in the after-war guerrilla fights. In quantitative terms, they took the dominant role among the armed fighters from around 1948; during the whole period of existence of the Lokys unit (1944-1958) they accounted for about two thirds of the fighters in its sub-units (208 out of 320 partisans). [From the publication]