The Attitude of mainstream school pedagogues and authorities of education to integrated education

LTLietuva, siekdama narystės Europos Sąjungoje ir reformuodama savo švietimo sistemą, per paskutinius dešimt metų atsisakė ankstesnės specialaus ugdymo sistemos vertybių. Priimami principai ir prioritetai, kurių laikomasi Vakarų Europoje lavinant vaikus su raidos sutrikimais. Vienas iš jų yra "Mokykla visiems" - šiaurės šalių idėja, teigianti, kad privaloma mokykla turi būti transformuojama į mokyklą, tinkamą visiems vaikams nepriklausomai nuo jų gebėjimų ir poreikių. Tokioje mokykloje laikomasi nuomonės, kad vaikai su funkciniais sutrikimais negali būti traktuojama kaip išskirtinė, ypatinga grupė. Jei tokie vaikai laikomi integruotais, tai reiškia, kad jie vis tiek nepriklauso mokyklai. Terminas "integruotas" tampa "neįgalaus", "invalido" sinonimu; jis gali būti naudojamas tik administraciniuose tekstuose, o ne kaip terminas apibūdinti vaikui (Kenneth Eklinth, 2003, p. 12-17.). Atėjo laikas kalbėti apie neįgaliųjų visą apimantį mokymą ir tokios mokyklos sukūrimą, kurioje sveikas ir neįgalus laikytų save vienos bendruomenės nariais, kur kiekvienas vaikas jaustųsi suprastas ir saugus. [Iš leidinio]

ENLithuania seeking its membership in the European Community and reforming its educational system has left the values of the former system of special education far behind during the recent ten years. It is accepting the principles and priorities of education of children with developmental disorders in Western Europe. One of them is "A school for all" - the idea of the Northern countries that a compulsory school should be transformed into a school suitable for all children in spite of their abilities and needs. Such school keeps to the resolution that children with functional disorders cannot be treated as exceptional, peculiar group. If such children are treated as integrated it means they still do not belong to that school. The term "integrated" becomes like a synonym of "the disabled", "an invalid"; this term can be used but only in administrative texts and not as a term for characterizing a child (Kenneth Eklinth, 2003, p. 12-17). Time has come to speak about inclusive education of the disabled and to create such a school where both the healthy and the disabled could feel themselves members of one community where every child could be understood and could feel safe. [From the publication]