Działalność opiekuńczo-wychowawcza Wileńskiego Towarzystwa Dobroczynności, 1807-1830

LTXVII| ir XIX amžiaus sandūroje buvo gausu politinio, ekonominio ir visuomeninio pobūdžio įvykių. Prancūzų revoliucijos, vėliau Napoleono kampanijos įtakoje pasikeitė valstybių sienos, XIX a. mokslo vystymasis paskatino ekonominius pokyčius, kurie atsispindėjo ir besikeičiančiuose visuomeniniuose santykiuose. Patrauklūs šūkiai laisvė, lygybė, brolybė įnešė į žmonių sąmonę naują juos supančio pasaulio suvokimą. Dėl prasidėjusių politinių pokyčių sunyko bajoriška Žečpospolita, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pateko Rusijos valdai. Viena nepakito - būtinybė padėti seniems, silpniems žmonėms, našlaičiams ir pamestiems vaikams, invalidams ir bedarbiams. Nurodymas padėti buvo įrašytas į didžiausių religinių sistemų nuostatus, o pirmaujanti institucija, kuri rūpinosi šia problema, buvo bažnyčia. Laikui bėgant, bažnytinė ir valstybinė valdžios, suinteresuotos skurdo likvidavimu, drauge kūrė pagalbos vargstantiems sistemą, pritraukdamos šiai veiklai turtingiausius visuomenės sluoksnius. Rūpybos veikla Lietuvoje prasidėjo palyginti anksti, nes jau XVI amžiuje kunigas Petras Skarga (Piotr Skarga) įkūrė Vilniuje pirmąją Labdarių draugiją, o karaliai negailėjo pastangų institucijai, kuri rėmė vargšus, išlaikyti. Sekančios Vilniaus Labdarių draugijos įsikūrimą 1807 m. lėmė ne tik neatidėliotinas poreikis panaikinti elgetavimą, bet ir bažnyčios atstovo Vilniaus vyskupo Jono Nepomuko Kosakovskio (Jan Nepomucen Kossakowski) bei profesoriaus Jozefo Franko (Jozef Frank), kuris su tėvu ir žmona atvyko į Vilnių dirbti caro Aleksandro I atnaujintame universitete, iniciatyva. [...].

ENThe turn of the 18th and 19th century in Europe was full of political, economic and social events. The borders between countries were being changed under the influence of French Revolution followed by Napoleon’s Campaign, the development of 19lh-century science caused a radical change in the economic relations, which in turn was reflected in the changing social relations. Catchy phrases of freedom, equality and fraternity introduced a new view of the world in the mind of the people. Political changes taking place caused the breakdown of the Polish Republic of nobility and alongside the Grand Duchy of Lithuania was taken under the Russian rule. One thing remained unchanged - the necessity to provide help for sick, orphaned or abandoned children, for disabled or unemployed. The command for help was included in the fundamentals of the most important religious systems, therefore the first institution that addressed this problem was the Church. As time went by the church and state authorities interested in liquidation of the poverty, supporting each other, worked with great pains to create a system of providing help to the needy involving the wealthier classes of the society. The protective activity in Lithuania was undertaken relatively early - in the 16th century the priest Piotr Skarga founded the first Charity Society in Vilnius and the following kings took great efforts to establish institutions protecting the poor. Another Vilnius Charity Society owned its foundation in 1807 not only to the burning need for the liquidation of the beggary, but also to the initiative of the representative of the Church - the Vilnius bishop Jan Nepomucen Kossakowski and the professor Józef Frank. [...].