Secured transactions law reform in Lithuania

LTLietuva dėjo daug pastangų, kad pakeistų turto įkeitimo sandorių įstatymą, apimantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Reforma buvo pradėta 1990 m. pabaigoje ir baigta 2012 m. Per tuos metus įvyko trys teisėkūros reformos etapai, kiekvienas iš jų atnešė naujovių, užtikrinančių įstatymų plėtrą ir modernizavimą. Tyrimo tikslas – aptarti esminius turto įkeitimo teisinės registracijos ir įstatymo bruožus. Darbe atskleidžiama Lietuvos įstatymo nuostatų kaita, sutelkiant dėmesį į hipotekos reformos iššūkius ir pasiekimus. Pirmojo etapo tikslas buvo sukurti modernią įkeitimo sandorių ir registravimo sistemą. Antrame etape turto įkeitimo įstatymas buvo kodifikuotas. Kodifikavimas buvo bendrosios Lietuvos privatinės teisės reformos dalis. Trečiuoju etapu buvo išplėstos universaliojo įkeitimo galimybės. Reforma buvo nuosekli ir visapusiška pastanga užtikrinti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto saugumą. Nepaisant daugybės įstatymus gaubusių mitų ir paslapčių, Lietuva sugebėjo įsisavinti gerą tarptautinę praktiką, pasimokyti iš klaidų ir sukurti šiuolaikišką įkeitimo sandorių įstatymą, užtikrinantį saugumą. Nebuvo pastebėta neigiamų teisinių ar ekonominių reformos padarinių, priešingai, verslui ir namų ūkiams buvo sudarytos palankios paskolų sąlygos. Daroma išvada, kad Lietuvos sandorių įstatymų reforma buvo sėkminga ir gali paskatinti kitų jurisdikcijų kaitą, kurios diskutuoja apie įkeitimo teisės reformą, bet nepradeda reikšmingų reformų.