LTKaip buvo keičiami Vilniaus gatvių ir skersgatvių pavadinimai atskirais istoriniais etapais XX a. ir XXI a. pradžioje, sistemiškai tyrinėta nebuvo. Yra, tiesa, mokslo populiarinimo darbų, kelionių vadovų, publicistinių straipsnių šia tematika, tačiau jų autoriai lietuviai paprastai apsiriboja lietuviškų pavadinimų kaitos parodymu. Ne mažiau yra įdomu ir tai, kaip buvo keičiami lenkiški ir rusiški pavadinimai. Tuo tikslu autorė išskyrė 1935–2000 m. laikotarpį, kuris yra gana trumpas visoje daugiaamžėje miesto istorijoje. Straipsnyje remtasi 1935 m., 1977 m. ir 2000 m. miesto žemėlapiais, fokusuojant dėmesį į du miesto rajonus: Senamiestį ir Naujamiestį. Išaiškėjo, kad yra palyginus nedaug gatvių, kurių pavadinimai nesikeitė per 65 metus. Tokių suskaičiuojama 55, kas sudaro 1/3 visų gatvių pavadinimų tose abejuose miesto dalyse, lyginant su 1935 m. Gatvių tinklas čia mažai keitėsi, nors sovietmečiu ir po 1990 m. atsirado keletas naujų gatvių. Straipsnyje išvardijamos gatvės, kurių pavadinimai nesikeitė, o taip pat tos, kurių pavadinimai buvo keičiami, paaiškinant tai politinėmis sąlygomis, ieškant tam tikrų dėsningumų. Pavyzdžiui, sovietmečiu visiškai neliko gatvių pavadinimų, susijusiu su religiniais kultais, o išliko palyginus nemažai tokių, kurios buvo neutralios politiškai (Sodų, Gėlių ir t. t.). Pastebimi ir kiti tam tikri būdingi etapiniai bruožai. Vilniaus miesto gatvių ir aikščių pavadinimus lėmė krašte kiekviename etape (Lenkijos, sovietmečio, Lietuvos po 1990 m.) viešpatavusi politinė valdžia, siekusi primesti tokius pavadinimus, kurie atitiko jos ideologiją.