The Influence of civic education on young people in Lithuania

LTŠiame darbe analizuojamos mokyklos galimybės daryti įtaką pilietinio ugdymo situacijai Lietuvoje, jaunų žmonių supratimui apie pilietiškumą, jaunų žmonių pasiruošimui tapti gerais piliečiais, demokratinės visuomenės suvokimui ir kokybiškam gyvenimui, jaunų žmonių suvokimui apie lygias teises bei lygybę visuomenėje. Straipsnis grindžiamas pilietinio švietimo įtaka ugdant jaunuolių pilietiškumą. Remiantis kitų mokslininkų straipsniais ir mokslinėmis įžvalgomis, nustatyta kad pilietinis ugdymas Lietuvos švietimo sistemoje atlieka svarbų vaidmenį. Pilietinis ugdymas turi būti paremtas interaktyviųjų metodų taikymu, kad mokiniai galėtų aktyviai diskutuoti, atlikti įvairias kūrybines užduotis, analizuoti, spręsti uždavinius, žaisti. Anot edukologų, būtent tokie naujieji mokymo metodai yra labiausiai priimtini mokiniams. Pagrindinis dalykas, kuo skiriasi interaktyvieji mokymo metodai nuo tradicinių, yra tai, kad interaktyvieji metodai auditoriją skatina dalyvauti, įsitraukti į veiksmą, o ne pasyviai stebėti ir stengtis iškalti, atsiminti. „Interaktyvusis mokymasis veikia per patirtį.“ Pilietinis ugdymas integruotas į visus mokomuosius dalykus bei užklasinę veiklą. Laikomasi požiūrio, kad pilietinis ugdymas yra žinių apie supantį pasaulį sistema, kuri sieja politologijos, sociologijos, filosofijos, teisės, psichologijos, kultūrologijos ir kitų dalykų pagrindus, siekiant suvokti, kad žmogus priklauso visuomeninių santykių sistemai. Pilietinio jaunimo ugdymui svarbiausia yra šeima, mokykla, artimi draugai, neformali sociokultūrinė aplinka bei nevyriausybinės, vaikų ir jaunimo organizacijos. Kiekvienos valstybės gerovė yra tiesiogiai susijusi su piliečių gerove ir išsilavinimu bei vertybėmis pagrįstu savitarpio pasitikėjimu.Svarbiausi pilietinio ugdymo uždaviniai yra: sudaryti sąlygas mokiniams mokytis surasti savo kelią, kai šalies ir pasaulio politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo realijos yra kontroversinės; išmokyti analizuoti ir spręsti politinius bei socialinius konfliktus, kylančius dėl skirtingumo ir interesų. Juo labiau, kad konfliktą šiuolaikinė visuomenė supranta kaip „pažangos, civilizacijos ir galų gale pasaulinės pilietinės visuomenės šaltinį“ (Dahrendorf, 1996). Pilietinio ugdymo programa sudaro sąlygas demokratiniam, humanistiniam ugdymui bei moksleivių gebėjimų ugdymui bei plėtojimui praktinėje veikloje, kuris atskleidžia bei formuoja jaunuolio politines bei vertybines nuostatas, skatina vaikų kūrybingumą, teikia galimybę formuoti ir išreikšti savo nuomonę žodžiu ar kitu priimtinu metodu, diskutuojant grupėmis ar dalyvaujant kitoje veikloje. Mokiniai, dalyvaudami pilietiniame ugdyme, mokosi bendrauti ir bendradarbiauti. Jie įgyja vadovavimo įgūdžių, gebėjimų įgyvendinti savo idėjas, didėja jų motyvacija.

ENThis article analyzes the contemporary Lithuanian situation regarding the possible influences of civic education in schools, on young people’s understanding of citizenship, on the preparation of young people for becoming good citizens of a democratic society, and on the perception of quality of life in such a society as well as young people’s understanding of equal rights and equality in Lithuania. The study is based on current citizenship education models and curriculum for young people and other scientific research articles. Civic education should be based on the application of interactive methods to allow students to discuss actively and perform a variety of creative tasks, analyze, solve challenges, and play. According to educators, newer teaching methods that involve dialogue, active learning, and critical analysis are most acceptable to students. These interactive teaching methods are different from traditional approachesinthat the interactive approach encourages the audience to participate and to get involved in the learning process, rather than passively receiving information. Civic education in the Lithuanian education system, through interactive teaching methods, plays an important role in shaping active, participatory citizens in Lithuanian society.Hence, the key objectives of civic education are to enable pupils to learn how to identify critical social, political, economic, national, regional, and global issues, analyze those issues, and participate in a variety of ways to address them.