Oficjaliści w dobrach magnackich w XVIII wieku jako urzędnicy ziemscy

LTXVIII a. magnatų valdose Žečpospolitos teritorijoje funkcionavo dvi skirtingos jų valdymo sistemos. Viena iš jų buvo atiduoti turimą nuosavybę į arendą ar užstatą. Tai reiškė savininko pasitraukimą nuo valdymo arenduotojo ar užstatą gaunančio asmens naudai. Vis dėlto vyravo kita sistema, t. y. turto valdymą išlaikant savo administracijoje. Tas galiojo tiek paveldimai nuosavybei, tiek laikomai iki gyvos galvos, įskaitant karališkas valdas. Nuosavo administravimo sistema rėmėsi oficialistų (tarnautojų) kadrais, kurie sudarė išplėtotą ir diferencijuotą struktūrą. Įvardinant oficialistus pagal jų rangą ir funkcijas susiduriame istorijos šaltiniuose su besiskiriančiais jų pavadinimais. Dėl to straipsnyje nutarta naudoti tokius pavadinimus, kurie yra sutinkami tirtuose XVIII a. šaltiniuose, pažymint juose pasireiškiančius skirtumus. Pavyzdžiui, atskirų palivarkų valdytojai dažniausiai buvo vadinami administratoriais, kartais dispozitoriais arba naudojant lenkišką žodį "zawiadowca", kurį apytiksliai galima versti į lietuvių kalbą kaip "prižiūrėtojas". Straipsnyje nagrinėjama oficialistų struktūra trijų Lenkijos–Lietuvos magnatų aplinkoje: Mykolo Kazimiero Radvilos; Jano Klemenso Branickio; Juozapo Pranciškaus Sapiegos ir jo artimiausių šeimos narių (žmona, dukra, žentas). Jų žemės buvo daugiausiai LDK teritorijoje, o tyrime daugiausiai remtasi Lenkijoje saugomais archyviniais dokumentais. Straipsnio gale pateikiamos išvados, išskirtos į 9 punktus. Pažymima, kad atliktas tyrimas tebuvo zondažas, reikalingi tolesni tyrimai siekiant platesnių apibendrinimų.