Die Frage eines Landesfürsten in dem Werk des litauischen Staatswerdegangs von H. Łowmiański

LTStraipsnyje polemizuojama su lenkų istoriko Henryko Łowmiańskio veikale “Tyrimai apie Lietuvos visuomenės ir valstybės užuomazgas” kai kuriomis idėjomis apie valstybės kūrimąsi. Lietuvos valstybės atsiradimo istoriografijoje šis veikalas iki šiol išlieka svarbiausiu šios problematikos darbu, tačiau tai, kad jis parašytas baigiantis istorizmo epochai ir patyrus sociologijos įtaką, lemia tam tikrus jo diskutuotinus teiginius. H. Łowmiańskio teorinės nesėkmės priežastimi laikoma tuometinė tyrinėjimų apie valstybės kūrimąsi būklė. H. Łowmiańskis nematė skirtumo tarp prūsų ar latvių aristokratijos ir lietuvių aristokratijos, o Lietuvos aristokratijos viršūnės, jo nuomone, buvo dingusios. Konstatuojama, kad aptariamu laikotarpiu didysis alodas, išaugęs į kaimų lizdą, buvo tarsi klestinčių kunigaikščių valdžios valstiečiams garantas, o atskiri kaimai išliko kaip paprastos asmeninio turto vietos. Karinė administracija išaugo iš alodininkų bendruomenių struktūros, išryškėjus turtingesnei šių savininkų viršūnei, kuri geriau galėjo atlikti karinę tarnybą, todėl jos įgijo privilegijuotą socialinį statusą, o stambūs žemvaldžiai gyveno iš nelaisvos šeimynos ir kaimynų darbo, tačiau iš jų jau buvo skiriami pilių seniūnai ir sričių vietininkai, ir taip radosi vykdomosios valdžios užuomazgos. Pilys ir kiemai buvo punktai, į kuriuos suplaukdavo alodininkų duoklė ir per šiuos punktus reiškėsi ir valstybės karinė funkcija, per pilių ir kiemų tinkle buvo kiemų tinklą buvo kontroliuojamas laukų vidaus gyvenimas. Reikšminiai žodžiai: Alodas; Henrykas Lowmianskis; Istoriografija; Kariauna; Kunigaikščiai; 13 amžius; Valstybės susidarymas.