Parapijos ir bažnyčios istorija

LT1620 m., vyskupaujant XXI Žemaičių vyskupui Stanislovui Kiškai (1618 11 26-1626 02 13), buvo įkurta Pavandenės parapija. Tuo metu dar vyko atkaklios katalikų kovos su kalvinais, ir per neilgą - 7 metų - vyskupavimo laikotarpį S. Kiška įsteigė 9 naujas parapijas (Gardų, Girkalnio, Klovainių, Laukuvos, Pamūšio, Pavandenės, Radviliškio, Žagarės), iš eretikų išlaisvino Kuršėnų, Kurtuvėnų ir Raseinių [Relationes..., 1971. P. 232] parapijas, ir taip sustiprino katalikų pozicijas. Jo vyskupavimo metu įkurtą Pavandenės parapiją fundavo Florijonas Bohušas Okmianskis [Babinowski M., 1619. L. 147-148]. Jo „Rašte apie Pavandenės parapijos fundaciją“ [VUB RS. F. 1. Ap. 719. L. 147-148] pažymima: „Aš, turėdamas savo valdas man Viešpaties Dievo duotas, pastačiau bažnyčią savo dvare Pavandenėje Dievo garbei ir pagyrimui <...>pagal senąją Romos katalikų religiją“. Toliau fundaciniame rašte rašoma, kad fundatorius paveda ją Žemaičių vyskupų jurisdikcijai su visu sklypu, ant kurio ji pastatyta, su klebonija ir daržu tokiu, koks dabar yra. [p. 202].

ENThe Pavandenė parish and church were established in 1620 when Stanislovas Kiška became the twenty first bishop of Žemaitija. Florijonas Bohušas-Okmianskis bequeathed land to the building in Zvirzdžiai - Kruopainiai and manor income. In the 17th and 18th centuries canons from the Žemaitija diocese were appointed to be deans of the Pavandenė parish. The most intensive reconstruction of the church and parsonage is known to liave been begun at the turn of the 18th and the 19th centuries under the leadership of Dean P. Gailevičius. The development of the Pavandenė parish and church in the 19th century is reflected in the church visitation acts in 1820, 1827, 1828, 1850, 1873 and 1881 and a statistical description of the parish by an unknown author (most probably by Dean T. Knapskis) and “Notes of the Vicar“ by the former vicar B. Smigelskis. This material gives us information about the development of the churchyard, parsonage and its other buildings, as well as the asylum, sanctuary, parish school, library and archives. We give some extracts Irom the mid-19th-century historical documents that attracted our attention due to the ethographic data they contain.