Šatrijos Ragana Pavandenių dvare
LTGražiajame jau Sakeliams priklausančiame Pavandenės dvare 1901 m. rudenį atsidūrė Lietuvos mokytoja ir rašytoja Šatrijos Ragana. Tai buvo sugrįžimas į savo vaikystės parapiją — Pavandenę,— nes Labūnavos dvaras, kuriame Marija užaugo iki 10 metų, buvo tik 7 km nuo Pavandenės miestelio ir priklausė Pavandenės parapijai [Žėkaitė J., 1984. P. 7]. Sakelynėje ji gavo namų mokytojos vietą. Mokytojauti atvyko tokiomis aplinkybėmis: netoli buvo Žebenkavo dvaras, kuris priklausė Anupro Pečkausko (Šatrijos Raganos tėvo) broliui Jokūbui Pečkauskui. Jo žmona atvažiavo kartą su Marija į Pavandenę ir Sakeliai pasamdė ją mokyti savo vaikų: Gabrielės, Halinos, Vandos ir Eugenijos bei mažojo Leonardo [Kuneikienė-Sakelytė E., 1972. L. 1]. Dvaro rūmų trečiojo aukšto didžiausias kambarys su balkonu buvo paverstas klase. Raudonų plytų rūmai stovėjo ant Gludo ežero kranto, tarsi pakylėti ant kalvelės prie ūksmingo parko. Didžiojo kambario visą sieną užėmė garsi ir viena didžiausių pagal formatą Pranciškaus Smuglevičiaus drobė „Agripina perkelia savo vyro Germo- nariko palaikus į tėvynę“. Čia stovėjo ir fortepijonas, kuriuo vaikai mokydavosi groti. Tame pačiame aukšte gyveno ir Mokytoja. Ankstesnieji Pavandenės dvaro savininkai Danilavičiai gyveno sename mediniame rūme. Vėliau, kai mokytoja labai artimai susidraugavo su pačia vyriausiąja mokine Gabrunia, ši irgi persikėlė gyventi į mokytojos kambarėlį ir, atrodo, liko geriausia Šatrijos Raganos drauge. Rašytoja lankė ją ir likus dvejiems metams iki savo mirties, susirašinėjo [Šatrijos Ragana, 1986. P. 460]. [p. 192].
