LTXX a. pradžioje Vilniuje veikė Vilniaus centrinis archyvas, Vilniaus draugijos uždavinys buvo lietuvybės skleidimas, archeografinė komisija, Muravjovo muziejus, Gydytojų draugija, Rusijos švietimo ir istorinių žinių skleidimo draugijos Vilniaus skyrius, lenkų senovės ir etnografijos mėgėjų draugija, archeologijos būrelis. Kai 1907 m. susidarė geresnės galimybės lietuvių ir lenkų intelektualiajai veiklai, susikūrė naujos mokslo draugijos - Vilniaus mokslo bičiulių, Lietuvių mokslo, Meno ir mokslo muziejaus, Vilniaus dailės draugijos. 1910 m. įsikūrė Rusijos geografijos draugijos Šiaurės Vakarų skyrius. Visos minėtos draugijos greta mokslo ir švietimo tikslų užsiėmė pasaulėžiūrine bei tautine veikla. Rusų mokslo įstaigos, tiek valstybinės, tiek visuomeninės turėjo tarnauti valstybės stiprinimo, Rusijos viešpatavimo Šiaurės Vakarų krašte įtvirtinimo siekiams. Istorinės ir geografinės medžiagos pagrindu jos turėjo pasitarnauti įrodant, kad kraštas šimtmečiais buvo rusiškas ir stačiatikių bažnyčios sferoje. Pagrindinis lenkų mokslo draugijos uždavinys buvo tirti ir propaguoti gimtosios istorijos žinias, įtvirtinti lenkų kalbą mokslo sferoje, plėtoti lenkų kultūrą ir apskritai lenkiškumą, rinkti ir saugoti kultūros paveldo objektus, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su kitais mokslo centrais Lenkijos Karalystėje. Lietuvių mokslo lietuvių kalbos tobulinimas, savojo istorijos supratimo ugdymas, taip pat priešinimasis lenkų kultūros įsigalėjimui. Tikslų skirtingumas skaldė Vilniaus mokslinę terpę, ir tas susiskaldymas ypač aiškus humanitarinių mokslų sferoje.
ENIn the beginning of the 20th century there was not a single higher education institution in Vilnius. The role of the principal scientific centers was assumed by such national institutions as the Central Vilnius Archive, The Vilnius Archeographical Committee, Muraviev's Museum and the scientific societies: The Vilnius Imperial Physician's Society and the Vilnius Department of the Society to Propagate Russian Historical Knowledge. Apart from these institutions and societies the Polish Society of Antiquity and Ethnography Enthusiasts, called also the Archeological Society, operated illegally from 1899 to 1907. In 1907, after long years of prohibition, Polish and Lithuanian intelligentsia got the opportunity to operate legally, and new scientific societies emerged: the Society of Science Enthusiasts, the Society of the Science and Art Museum (to merge with the former society in 1914) and the Lithuanian Scientific Society. In 1910 the list of Vilnius scientific societies was complemented by the North-Western Department of the Russian Geographical Society, promoted by educational authorities, to provide a certain counterbalance to the Polish Society of Science Enthusiasts.Apart from scientific and educational goals all the above institutions and societies had non-scientific aims which were clearly demonstrated in their activities, even when not openly declared. In the occupied lands, under the conditions of national oppression and the liberation struggle, any type of activity, including scientific, was supposed to serve the "national purposes" of either one party or the other. Russian scientific institutions, whether state or social, were supposed to reinforce Russian reign in the North-Western Country through their scientific activity, to prove on the basis of historical and ethnographic sources that this country had been Orthodox and Russian for ages. The main aim of Polish scientific societies was to study and propagate the knowledge of national history, to publish scientific studies in the Polish language, to cherish memories of the people who brought merit to Polish society and culture, to protect historical monuments, and to establish contacts with Polish researchers and scientific centers in other parts of the country under partition. Such activity was supposed to reinforce Polish national awareness and liberation tendencies. The activity of the Lithuanian Scientific Society was modified in order to awaken and strengthen Lithuanian awareness, promote the Lithuanian language, form a separate vision of the history of the Lithuanian nation and to counteract the influence of the competitive Polish culture. These diverse aims divided Vilnius scientific circle, as evidenced by scientific studies, especially in the humanities. [From the publication]