Recusant prose in the Polish-Lithuanian Commonwealth at the turn of the sixteenth century

LTPo Tridento bažnytinio susirinkimo anglų ir škotų katalikų rašytiniai kūriniai vaidino svarbų vaidmenį Abiejų Tautų Respublikoje (ATR). Ypač šie kūriniai paveikė teologinės ir martyrologinės literatūros diskursą. Šiame straipsnyje tiriama anglų ir škotų katalikų rašytojų literatūros sklaida ir reikšmė ATR XVI–XVII a. sandūroje. Remiamasi šių rašytojų darbais ir literatūra. Anglų ir škotų katalikų literatūrą versdavo, spausdindavo ir platindavo daugiausia jėzuitai. Taip elgdamiesi jie siekė įveikti ATR katalikų pasyvumą ir pakantumą tradicinei multireliginei visuomenės struktūrai. Anglų ir škotų katalikų literatūra formavo valstybės, kuri susidūrė su skaudžiomis pasekmėmis dėl erezijos pergalės, pavyzdį ir turėjo mobilizuoti ATR katalikus parodant jiems galimas grėsmes. Šioje valstybėje didžiąją dalį imigrantų iš Britanijos sudarė protestantai, tačiau XVI a. pabaigoje katalikų imigrantų skaičius didėjo. Tai buvo jauni vyrai, studijavę ATR jėzuitų kolegijose ir akademijose, taip pat anglų ir škotų jėzuitai, ženkliai prisidėję prie jėzuitų švietimo sistemos kūrimo ATR. Kai kurie Britanijos jėzuitai tapo knygų autoriais. Domėjimąsi Britanijos katalikų problemomis ir šios šalies katalikų literatūros sklaidą skatino ne tik anglų ir škotų imigracija į ATR, bet ir kardinolo Stanislovo Hozijaus veikla XVI a. septintame ir aštuntame dešimtmetyje. Britanijos kaip valstybės, kuriai būdinga religinė priespauda, vaizdinys ATR dominavo iki pat XVIII a., kuomet iš Prancūzijos ir Vokietijos ėmė plisti nauja anglofilijos mada.