LTTikslas – išanalizuoti, kaip naudojantis socialinėmis technologijomis atsirandantis (angl. emerging) kolektyvinis intelektas (toliau – KI) gali lemti visuomenei aktualių problemų sprendimo sėkmę. Tikslui pasiekti nustatyti šie uždaviniai: pateikti KI sampratą ir apibūdinti jo turinį; apibendrinti KI raiškos masiniuose viešuosiuose debatuose (angl. argumentation) galimybes ir apribojimus; analizuoti Lietuvos situaciją šioje srityje, lyginant su teorinėmis KI technologijų pritaikomumo spręsti viešąsias problemas nuostatomis. Metodologija – taikomi mokslinės literatūros analizės ir atskirų atvejų kokybinės turinio analizės metodai. Teorinė analizė skirta pažinti KI fenomeną ir jo interpretacijų įvairovę, KI atsirasti (emerge) reikalingas sąlygas bei iššūkius, kuriuos reikia įveikti, siekiant užtikrinti maksimaliai efektyvų KI technologijų panaudojimą įvairių sričių viešosios politikos formavimo procese. Remiantis teorinio tyrimo rezultatais – identifikavus svarbiausius KI formavimosi ir jo pritaikomumo dėmenis – pagal juos tiriami Lietuvos virtualūs bendruomenių projektai, orientuoti į visuomenei aktualių problemų nustatymą ir jų sprendimą. Rezultatai – analizuojant, kaip mokslinėje literatūroje suvokiamas KI, nustatyta, kad KI samprata ir jo apibrėžimai varijuoja priklausomai nuo pozicijos, iš kurios šis fenomenas analizuojamas: vieni autoriai plačiąja prasme apibūdina KI, neakcentuodami socialinių technologijų kaip KI sąlygos.Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais, atsiradus internetui, socialinės technologijos tampa neatsiejama KI formavimosi dalimi. Pagrindiniai internetu paremto KI principai – geografiškai nesusieti dalyviai bei šių dalyvių gausa. Šių principų realizavimas užtikrina KI formavimuisi reikalingų elementų įvairovę. Šiuo metu egzistuoja daug skirtingų internetinių terpių, kuriose kuriamas KI. Tačiau ne visos užtikrina kolektyvinį veikimą, kuris yra būtinas KI. Mokslininkai, analizuodami ir grupuodami internetinių terpių su KI požymiais įvairias charakteristikas, nustatė gana nedidelį rinkinį bendrų elementų, kuriuos pavadino KI genais, o jų kombinacijų visumą – KI genomu. Klasifikuojant šiuos genus naudojamos dvi poros klausimų: kas atlieka užduotis? kodėl jie tai daro? bei kas yra vykdoma? kaip tai yra daroma? Atsakymai į šiuos klausimus parodo, kokiais principais veikia KI formavimosi terpė. Tai svarbu žinoti kuriant sistemas, kuriose siekiama KI atsiradimo ir jo pritaikymo konkretiems tikslams pasiekti . Moksliniai tyrimai pagrindžia, kad KI turi potencialo spręsti viešąsias problemas. Tam kuriamos specialios virtualaus bendravimo platformos. Žvalgomasis Lietuvos virtualių socialinių projektų tyrimas parodė, kad tokių platformų daugėja, o jose veikiančių socialiai aktyvių narių skaičius auga. Svarbu, kad šie projektai turėtų leisti identifikuoti, svarstyti visuomenines problemas, ieškoti jų sprendimo alternatyvų, jas vertinti ir priimti sprendimus. Kaip tokie Lietuvos KI platformų pavyzdžiai buvo nagrinėti virtualūs socialiniai projektai Aš Lietuvai ir Lietuva 2.0.Šie projektai integruoja visus KI formavimosi ir jo pritaikomumo socialiniams iššūkiams spręsti elementus: gali pritraukti didelį skaičių geografiškai išsiskirsčiusių žmonių, turi technologinius sprendinius, leidžiančius identifikuoti, svarstyti visuomenines problemas, ieškoti jų sprendimo alternatyvų, jas vertinti ir priimti sprendimus. Tačiau Lietuvos praktikos tyrimas neatskleidžia, ar šiose virtualiose terpėse atsiradęs KI yra ar gali būti pritaikomas praktikoje ir daryti realią įtaką viešosioms politikoms. Tyrimo apribojimai – šiame straipsnyje pateikiamas atvejų studijas galima vertinti tik kaip apžvalgines, reikalaujančias platesnių ir išsamesnių tyrimų. Reikalingi tyrimai, skirti stebėti masinių viešųjų debatų dalyvių kaitos dinamiką, vertinti keliamų ir sprendžiamų socialinių problemų rezultatus, analizuoti konsensuso paieškos procesą ir jo išdavas, tirti virtualių bendruomenių projektų terpėje atsiradusio KI pritaikymą ir pan. Tačiau šiems tyrimams būtinas teorinis pagrindas ir pirminė atvejų apžvalga, būtent kas ir pateikiama šiame straipsnyje. Praktinis pritaikomumas – straipsnyje apibūdinta KI genomo samprata ir turinys. Konkretaus projekto genomo nustatymas gali būti naudingas organizuojant virtualaus bendruomenės projekto veiklą taip, kad pasitelkiant KI būtų realizuoti projekto siekiai. Kolektyvinio intelekto technologijų apžvalga bei minios įtraukimo į viešuosius debatus iššūkių pristatymas gali leisti įžvelgti galinčias kilti virtualaus bendruomenės projekto veikimo problemas ir iš anksto ieškoti sprendinių jų išvengti ar joms valdyti. Originalumas – tyrimas originalus tuo, kad yra nukreiptas į konkrečius KI dėmenis: minios pritraukimą į virtualius projektus tam, kad virtualioje terpėje kolektyviai būtų identifikuojamos aktualiausios socialinės problemos ir ieškoma jų sprendimo alternatyvų.
ENPurpose – to research what are conditions and challenges for collective intelligence (hereinafter – CI), i.e., emerging applying social technologies, to tackle societal problems. Several objectives were set in order to achieve the goal: to analyze the scientific concepts of CI and its contents; to summarize possibilities and challenges of application of CI in largescale online argumentation; following theoretical attitudes towards CI, to analyze Lithuanian praxis of application of CI technologies in large-scale online argumentation. Methodology – the methods of document analysis and content analysis of virtual community projects were applied. Theoretical analysis enabled recognition of CI phenomena and the variety of interpretations on CI as well as preconditions and difficulties to be tackled in order to ensure effective application of CI technologies in the processes of different policies design and/or societal problem solving. Having theoretical analysis as a base, the authors researched how the theoretical frameworks correspond to practices of Lithuanian virtual community projects, which are oriented to identification and analysis of relevant problems that communities are facing. Findings – scientific documents analysis demonstrates the variety of possible interpretations of CI. Such interpretations depend on the researcher’s attitudes towards this phenomenon: some authors explain CI in a very broad sense not including the aspects of social technologies. However, in the last decades, with the emergence of the Internet, social technologies have become concurrent dimension of CI. The main principles of Web-based CI are geographically spread users and a big number of them. Materialization of these principles ensures variety of elements needed for emerging of CI. There are diverse web-based mediums, where CI is being developed. However, not all of them ensure collective action, which is obligatory for CI.Researchers have analyzed characteristics of diverse web-based projects, which include attributes of CI, and came up with relatively small number of common elements calling them CI genes, and combination of different genes was called genome. The genes were classified using two pairs of questions: who are performing tasks? Why they are doing it? And what is being done? How it is being performed? Responses to these questions gives information on what principles are followed when CI is emerging in a particular web-based project. This information is crucial when systems, which are oriented to emergence and application of CI, are being designed. Different research evidence the potential of CI to contribute to solving of public issues. Specific virtual communication platforms are being designed for this purpose. Exploratory review of Lithuanian virtual community projects demonstrates a growing number of such projects and an increasing number of users joining these platforms. It is important that such projects enable identification of problems, discussion on them, search alternatives for problem solving, evaluate these alternatives and make decisions. The authors analyzed Lithuanian examples conforming to these requirements, such as virtual community projects Aš Lietuvai (I for Lithuania) ir Lietuva 2.0. (Lithuania 2.0). These projects encompass all the elements attributed to CI and its application for tackling social issues: the projects can attract geographically dispersed crowds, they have technological solutions allowing identification and discussion of problems, suggesting and voting on possible solutions, and decision making. However, the current research has not revealed if CI emergence in virtual community projects is acceptable and applicable in practice and actually influences policies. Research limitations – case studies, which are presented in this paper, could be evaluated as synoptical and requiring broader and deeper research.In order to have explicit mosaic of web-based CI application for tackling societal issues, researches on dynamics of large-scale argumentation in virtual community projects is required. Also, it is important to investigate how results of CI are developed, to observe process and outcomes of consensus search, to follow implementation of CI “products”. However, for such surveys, theoretical background and initial analysis of cases are required. These aspects are covered in the current research. Practical implications – the paper presents the concept and contents of CI genes and genome. Identification of genome of a particular CI platform could help organizers to arrange the performance of the virtual community project in the way that CI is being developed and the results are achieved effectively. The review of CI technologies and presentation of the challenges that are met when attracting crowds to online argumentation could help to envisage possible difficulties in operation of virtual community project and preventively search for solutions to tackle these difficulties. Value – the research is original in the sense that it is oriented to exact dimensions of CI: attraction of crowds to create CI applying social technologies in order to identify collectively the most relevant societal problems and search for solutions to tackle them.