Literatura Wielkiego Księstwa Litewskiego XVIII wieku w badaniach i podręcznikach białoruskich
LTStraipsnyje svarstoma XVIII a. baltarusių literatūros problema. Ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad XVIII a. vykęs prievartinis polonizavimas tuomet į LDK sudėtį įėjusias Baltarusijos žemes pavertė "intelektualine dykuma". Toks požiūris susiformavo todėl, kad į baltarusių literatūrą buvo įtraukti tik baltarusiški tekstai. Jei vertintume baltarusių literatūros raidą XVIII amžiuje remiantis vien baltarusių tekstais, pastebėtume, kad šio laikotarpio baltarusiška literatūra buvo anoniminė, nebuvo žanrinės įvairovės, ir tokia tendencija stebima iki XIX a. pabaigos. XVIII a. baltarusių poeziją reprezentavo religinio turinio kūriniai. Jie buvo rašomi lotynų, senąja bažnytine slavų ir lenkų kalbomis. Šio laikotarpio meilės lyrikos tekstų žinoma apie 150. Žinomi du panegirinių kūrinių autoriai – D. Rudnickis ir J. L. Chreptavičius. XVIII a. prozos kūriniai baltarusių kalba (istorijos, kronikos, dienoraščiai ir kelionių užrašai) iki mūsų dienų neišliko (jeigu jie iš viso egzistavo). Yra išlikusių dramos kūrinių. Apšvietos epochoje baltarusių kalba buvo pradėta vartoti statant mokyklines komedijas. Toks XVIII a. baltarusių literatūros vaizdas atsispindi ir mokykliniuose vadovėliuose bei akademiniuose darbuose. Užmirštama apie daugiakultūriškumą ir daugiakalbiškumą, kuris baltarusių literatūrai suteikė heterogeniškumo. Paskutiniais XX a. dešimtmečiais išryškėjo tendencija į baltarusių literatūros paveldą įtraukti ir kūrinius parašytus kitomis kalbomis. Baltarusijos literatūros istorija praturtėjo kiekybine ir žanro prasme, tačiau būtina studijuoti kitomis kalbomis parašytų kūrinių kultūrinį kontekstą, juos išversti, kad jie taptų prieinami visuomenei.
