Emocinis reaktyvumas ir proaktyvus veikimas bendruomenių paveldo praktikose Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojama Lietuvoje veikiančių paveldo bendruomenių veikla ir vaidmuo, formuojant kolektyvinę tapatybę ir kuriant pilietinės visuomenės pagrindus. Tyrimo pagrindą sudaro dvi atvejo studijos, susijusios su kultūrinio paveldo išsaugojimo praktikomis, kurios iliustruoja skirtingus bendruomenių mobilizacijos tipus, t. y. emocinę reakciją į grėsmę, veikiančią kaip pasipriešinimas svarbaus miško (Šilavoto Trakelio) kirtimui, ir proaktyvų veikimą, kai bendruomenė yra telkiama, inicijuojant apleisto Pumpėnų malūno revitalizaciją. Empiriniai duomenys surinkti iš bendruomenių „Facebook“ puslapių ir analizuoti pasitelkiant turinio ir sentimentų analizę, taip pat atliekant interviu su bendruomenės lyderiais. Analizė atskleidė, kaip paveldas tampa ne tik fiziniu, bet ir simboliniu ištekliumi, stiprinančiu bendruomenės sanglaudą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje, o paveldo išsaugojimo atvejai yra glaudžiai susiję su bendruomenių narių vertybėmis, pasaulėžiūra ir emociniu prisirišimu prie konkrečių objektų, atsiskleidžiančiu per viešąją komunikaciją socialinėse medijose, paveldo vertinimus ir kultūrinę atmintį. Tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip emocinis reaktyvumas ir proaktyvus veikimas sąveikauja bendruomenėse, kaip bendruomenės įprasmina kolektyvinius išgyvenimus ir kaip tai skatina bendruomenines veiklas bei pilietinio aktyvumo apraiškas „iš apačios į viršų“ bei „dalyvaujamojo paveldo“ principais grindžiamoje žmonių paveldosauginėje veikloje. Be to, jis padeda aiškiau suvokti paveldo bendruomenių vaidmenį formuojant atsparias, įtraukias ir kultūriškai tvirtas visuomenes Lietuvoje. Pagrindiniai žodžiai: paveldo komunikacija; pilietinės iniciatyvos; paveldo bendruomenės; dalyvaujamasis paveldas; socialinės medijos.

ENThis article explores the activities and role of heritage communities in Lithuania in shaping collective identity and laying the foundations for civil society. The study is based on two case studies related to cultural heritage preservation practices, each illustrating different types of community mobilization: emotional reactivity to perceived threat, expressed through resistance to the planned logging of the culturally significant Šilavotas Forest, and proactive engagement demonstrated by the community-led initiative to revitalize the abandoned Pumpėnai windmill. Empirical data were collected from the communities’ Facebook pages and analyzed by using content and sentiment analysis, complemented by interviews with community leaders. The analysis reveals how heritage becomes not only a physical entity but also a symbolic resource that strengthens community cohesion and supports civic participation. The examined cases show how heritage preservation efforts are closely linked to community members’ values, worldviews, and emotional attachments to particular sites, expressed through public communication on social media, heritage valuation practices, and cultural memory. The study provides insights into how emotional reactivity and proactive action interact within communities, how collective experiences are given meaning, and how these processes encourage community activities and grassroots civic engagement grounded in the principles of participatory heritage. Moreover, it enhances understanding of the role which heritage communities play in shaping resilient, inclusive, and culturally robust societies in Lithuania. Keywords: heritage communication; civic initiatives; heritage communities; participatory heritage; social media.

• Conflicts of the heritage: mapping values of immovable cultural heritage in Kaunas downtown area. Meno istorija ir kritika 2016, 12, 20-30.
• Fostering resilient communities through the interaction of heritage, policy, and participation: insights from a Lithuanian case study.. Sustainability (Basel) 2025, 17, 3883, 1-30.
• Kultūros paveldas, tautinė valstybė ir globalizacija: tarpusavio ryšiai ir įtakos. Politologija 2011, 3 (63), 87-116.
• Understanding community perspective on the heritage of locality: memory map methodology. Journal of cultural heritage management and sustainable development 2024.