Этапы изучения и значение китаба Ивана Луцкевича

• Significance and research stages of Ivan Lutskevich Kitab
• Ivano Luckevičiaus kitabo reikšmė ir tyrimų etapai

LTI. Luckevičiaus kitabu susidomėta nuo jo atradimo Keturiasdešimties Totorių kaime 1915 metais. Apie šį rankraštį buvo paskelbti keli straipsniai vietos ir užsienio spaudoje. Šiuose straipsniuose publikuoti trumpi transliteruoto teksto fragmentai, kurie geriausiai iliustravo rankraščio turinį. Visas rankraščio tekstas kartu su faksimile ir vertimais į lietuvių bei rusų kalbas paskelbtas 2009 m. knygoje „Ivano Luckevičiaus kitabas — Lietuvos totorių kultūros paminklas“. I. Luckevičiaus kitabe įrašas baltarusių kalba leidžia daryti prielaidą, kad šis rankraštis sudarytas dar nepasibaigus totorių kalbinės asimiliacijos procesui. Tuo metu jau buvo totorių, kurie nebemokėjo savo kalbos, bet puikiai kalbėjo baltarusiškai. Todėl rankraščio kultūrinė vertė ir svarba yra itin didelė ne tik specialistams, bet ir besidomintiems šiuo rašytiniu paminklu. Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į rankraščio tyrimo etapus ir išskirtinį jo turinį, leidžiantį pavadinti jį savitu totorių-musulmonų katekizmu. Dauguma kitabo tekstų aptinkama ir kituose rankraščiuose. Tarp giminingų (turinio požiūriu) rankraščių galima paminėti A. Karickio (XIX a. vid.) ir Londono kitabus (1832 m.). Išnagrinėjus visus išleistus slavų kalbomis ir arabų rašmenimis rašytų rankraščių katalogus, galima nustatyti (atrinkti) rankraščius, kuriuose yra arba galėjo būti analogiški tekstai. Tokių tekstų palyginimas ir analizė galėtų būti puiki medžiaga tolesniems tekstologiniams tyrimams. Tarp mokslininkų, tyrusių I. Luckevičiaus kitabą, reikia paminėti Ivaną Luckevičių, Janą Stankevičių, Antoną Antonovičių, Galina Miškinienę.

ENThe interest in I. Lutskevich Kitab has been taken since its discovery in 1915 in Keturiasdesimt Totoriu village. Several articles about this Kitab were published in local and foreign press. Each article that represents the content of the manuscript contains short fragments of transliterated text. The whole text of the manuscript together with facsimile and translations into Lithuanian and Russian were published in 2009 in the book called “Kitab of Ivan Lutskevich — Lithuanian Tatar cultural monument”. The Belarussian inscription in I. Lutskevich Kitab lets assume that this manuscript was created before the end of Tatar language assimilation process. At that moment, there were already such Tatars who were not able to speak their native language, but were fluent in Belarussian. Therefore, the cultural value and significance of the manuscript has increased not only among the specialists, but among those who are simply interested in it as well. In this article, the attention is paid to the stages of the research of the manuscript and its exclusive content that allows us to entitle the manuscript as peculiar The Tatar-Muslim Catechism. Most of the Kitab’s texts are found in another manuscripts as well. Among the most relative manuscripts regarding the content could be mentioned A. Karickis (middle of 19th century) and London’s Kitabs (1831). The analysis of all the published catalogues of manuscripts in Slavic but with Arabic characters brings the possibility to select the ones that contain analogical texts. Comparison and analysis of such texts would be a great material for further textological researches. Among researches that were exploring I. Lutskevich Kitab, Ivan Lutskevich, Jan Stankevic, Anton Antanovic, and Galina Miskiniene have to be mentioned in particular.