Местечко в трилогии Г. Кановича: традиция и новаторство

• Miestelis G. Kanovičiaus trilogijoje: tradicija ir inovacija
• Town in G. Kanovich’s trilogy: tradition and innovation

LTŽydų miestelio (štetlo) topas – vienas iš populiariausių vaizdų žydų literatūroje. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje literatūroje susiklostė tam tikra miestelio vaizdavimo tradicija: tai – sėslumo bruožas, buitinių smulkmenų, žydų skurdo, priverstinio egzistavimo pasaulis. Po Antrojo pasaulinio karo miestelis yra suvokiamas kaip sunaikintas artimas pasaulis. Grigorijus Kanovičius savo kūryboje sukūrė savotišką žydų štetlo modelį (romanai „Oželis už du grašius“ (1989, 1991), „Nenusigręžk nuo mirties“ (1992), „Šėtono apžavai“ (2007)). G. Kanovičiaus miestelis – sunaikintas pasaulis, atgimęs prisiminimuose. Kardinaliai transformuojasi žydų erdvės ženklai: tai jau ne tradicinis žydų pasaulis (ypač tai pasireiškia vaizduojant kapinių erdvę), o žydų pasaulis, kuris privalo išgyventi naujomis istorinėmis sąlygomis. Paskutinis trilogijos romanas – tai tekstas, fiksuojantis žydų pasaulio žūtį.

ENTown in G. Kanovich’s trilogy: tradition and innovation. Topos of the Jewish town (shtetl) is one of the most widely- spread images in the Jewish literature. The Pale, everyday life details, the Jewish poor are traditional features of shtetl representation (tradition took shape by the end of XIX – beginning of XX century). After the World War II shtetl is seen as a demolished native world. In the novels “A Kid for Two Groszes” (1989, 1991), “Don’t avert the face from death” (1992), “The Charm of the Satan” (2007) Grigoriy Kanovich creates a specific model of the Jewish shtetl. The signs of the Jewish space have been substantially transformed (especially in the appearance of cemetery): it as not a traditional Jewish world anymore, but the world forced to survive in the new historic circumstances. The last novel of the trilogy is the text which captures the collapse of the Jewish world.