Традиция и литература о Холокосте

LTVadinamoji literatūra apie holokaustą užima ypatingą vietą bendrojoje literatūros tradicijoje. Visų pirma tai susiję su griežtu vakarų ir rytų tradicijų pasiskirstymu vertinant šitą reiškinį. Besivystančios ir, visgi, ne mažiau stabilios holokausto temos atskleidimo tradicijos fone originaliu reiškiniu laikoma XX a. antrosios pusės (9–10 dešimt.) ir XX a. pradžios vadinamoji rusų–žydų literatūra. Analizės objektas – Efraimo Sevelos (1928–2010), Fridricho Gorenšteino (1932–2002) ir Grigorijaus Kanovičiaus (g. 1928) kūryba. Trys autoriai pasitelkia tris skirtingus holokausto temos atskleidimo metodus. E. Sevela ir G. Kanovičius vaizduoja prarastą žydų miestelio pasaulį. Skirtumas tas, kad E. Sevela mato pasaulio, kuris save išsaugojo šukėse, gyvybingumo ir gyvenimo tvermės ženklus. G. Kanovičiui žydų pasaulis – tai negrąžinamai žuvęs pasaulis. F. Gorenšteino kūryba tolima prarasto diasporos modelio tradicinei nostalgijai, rašytojui kur kas svarbesnė išpirkimo, atpildo už nuodėmes ir žmogaus nusikaltimų žmogui tema.

ENThe notion of literature on Holocaust is rather much debated in contemporary literary science and Judaic studies. Recently two points of view concerning it have emerged. That of Western European literary scholarship suggests the term ‘literature of testimonial’ that regards the events of Holocaust as a climax in the history of human consciousness in line with the related changes regarding artistic creation. The East European and the Near East traditions apply the designation ‘literature on Holocaust’ in relation to works of a certain thematic range, traditionally singling out in a separate group books of memories representing rather memoir material and not works of fiction. The paper will regard the artistic models wherein the theme of Holocaust appears in the background and not in the focus – works by E. Sevela, F. Gorenstein, G. Kanovich. These texts let us talk about search for a new model of a new understanding of the context regarding the theme of Holocaust. Besides, the literary model of these authors has been greatly influenced by their professional activities in cinematography, in particular the cinematographic reflection of the theme of Holocaust built on the crossing point of following the tradition and search for new techniques.