LTJono Sobieskio išrinkimas karaliumi ir karūnavimas iš esmės pakeitė jo sūnaus Jokūbo statusą. Tėvai jį ruošė sosto perėmimui, dėl to rūpinosi įvesti sūnų į karališkųjų rūmų aktyvų gyvenimą, ryšiais su kitų Europos valstybių rūmais, o taip pat tinkama karalaičiui santuoka. Straipsnyje aprašomi šie matrimonialiniai planai, pasibaigę Jokūbo vedybomis su Noiburgo kunigaikštyte Jadvyga Elžbieta 1691 metais. Kunigaikštytė giminystės ryšiais buvo susijusi su daugelio Europos valstybių valdovų rūmais. Jokūbas, kaip sosto įpėdinis, priiminėjo užsienio šalių atstovus, apsilankančius karaliaus dvare. Jis taip pat greta tėvo dalyvaudavo kai kurių užsienio pasiuntinių audiencijose pas karalių. Tėvas taip pat buvo paėmęs sūnų į karinius žygius prieš turkus Vienoje ir Moldavijoje. Tačiau dėtos pastangos, ankstyvas įtraukimas į karaliaus rūmų politinį gyvenimą, mezgamos pažintys ir kontaktų palaikymas su Europos valstybių valdančiomis dinastijomis, taip pat ir vedybos su kilminga kunigaikštyte nepadėjo Jokūbui gauti Lenkijos karaliaus karūną ar tapti valdovu kitose Europos valstybių monarchijose ir užimti ryškesnę vietą Europos ir Lenkijos politinėje scenoje. Jokūbas atsisakė jam siūlytų gubernatoriaus pozicijų Grace (Austrijoje), kas rodo jį turėjus didesnių politinių ambicijų. Straipsnyje aprašomos Jokūbo Sobieskio pastangos gauti valdovo karūną ne tik Lenkijoje, bet ir Vienoje, Stokholme, Karaliaučiuje (Kionigsberge). Lenkijos karaliumi išrinktas Augustas II nepalankiai žiūrėjo į Jokūbą Sobieskį kaip į savo konkurentą.
ENElection and crowning of Jan Sobieski changed the status of his son Jakub for ever, since he became a prince. His parents wanted for him to take over the kingship of Poland, thus they conducted politics that lead to this purpose. In order to reach their goal, they seek support abroad as well as inside the country. The price was included in busy court life, and even efforts were made for him to play an important political and military role, which was supposed to be signified by his participation in the Vienna Campaign, and subsequently, in Moldova. The fact that the prince took part in the journey of 1683 bear fruit of his contacts with princes of Reich, among who he fought the Turks. Another way to success of the prince was to be a lucrative marriage, giving him the support of people he would have been related to by it. Those endeavors, despite being immensely time consuming, landed him in a marriage with Hedwig Elisabeth of Neuburg, coming from the family deeply rooted in political scene of Europe. On the one hand, it resulted for young Sobieski in a hope for support from the emperor, but on the other hand, almost thwarted the political partnership with France.Notwithstanding, after his father’s death Jakub Sobieski seek support for his candidacy not only in Vienna, but also in Stockholm, Königsberg, and even planned a political turn by looking for help in Versailles. The help was declarred by his brother -in -law Maximilian Emanuel Wittelsbach. After the defeat of 1697, the prince stopped looking for opportunity to play serious political role. He among others counted on taking over the Principality of Piombino, where the ruling dynasty had died out. During the Northern War he tried, with a help of Charles XII, to capture the crown of Poland. It resulted in his imprisonment. It appeared that no foreign help will guarantee Sobieski keeping stable political position. But, it brought about anxiety of Augustus II concerning the chances of his family in terms of taking over the kingship of Poland as well as his deep aversion to Jakub, whom he perceived as his rival.