Johannes Mylius von Liebenrode als Vertreter der humanistischen Renaissancekultur und sein Beitrag zur Literatur des Großfürstentums Litauen

LTStraipsnyje aptariamas poeto ir filologo Johaneso Myliaus indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą. Atskleidžiamos Renesanso kultūros ypatybės, pabrėžiama jų tąsa J. Myliaus veikloje. Aptariama J. Myliaus biografija, akcentuojant jo gyvenimą Lietuvoje, išryškinant jo atvykimo į šalį aplinkybes. Pažymima, kad susiklosčius palankioms istorinėms aplinkybėms, Johanesas Mylius stengėsi rasti paramą savo literatūrinei veiklai iš Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų ir nuo 1560 m. ėmė leisti savo knygas. Aptariamas jų turinys ir ypatybės. Pabrėžiama, kad J. Myliaus kūrybos pobūdis rodo, jog jis poetinę kultūrą pavertė neatsiejama kasdienio Chodkevičių dvaro gyvenimo dalimi. Pastebima, kad šis dvarų kultūros reiškinys Lietuvos kultūrinėje erdvėje išplito tik XVIII amžiuje, Apšvietos epochoje, tačiau J. Mylius tai praktikavo jau XVI amžiuje. Pažymima, kad vokiečių tyrinėtojai akcentuoja jo eilėraščius, skirtus kovoms su osmanais, o lenkų ir lietuvių tyrėjai savo dėmesį sutelkia tik į tuos eilėraščius, kurie turi ryšį su įvykiais ar asmenimis, svarbiais Lenkijos, Lietuvos ar Baltarusijos istorijai. Autoriaus nuomone, poetinė J. Myliaus veikla nusipelno didesnio literatūros tyrinėtojų dėmesio, nes jo poezijos pobūdis rodo, kad jis stengėsi poetinę kultūrą padaryti būtinu kasdienio bajorų gyvenimo elementu. Reziumuojama, kad Johano Myliaus literatūrinė veikla buvo svarbi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinės tradicijos pradžia, sukūrusi pagrindą XIX a. atsirasti kultūros genijams Adomui Mickevičiui ir Vladislovui Sirokomlei.