Katalikiškų pamaldų lituanizavimas Vandžiogalos parapijoje 1918-1940 metais

LTLietuvos Respublikoje 1918–1940 metais lietuvių politinis elitas siekė lietuvių kalbos dominavimo visose viešojo gyvenimo srityse – tarp jų ir bažnyčiose. Pasitaikydavo ir konfliktų dėl kalbos vartojimo katalikų bažnyčiose pamaldų metu – etniniu požiūriu mišriose parapijose ginčytasi dėl to, kokia kalba turi dominuoti per pamaldas. Katalikų parapijose ginčytasi dėl lietuvių ir lenkų kalbų vartojimo pamaldose. Straipsnyje nagrinėjamas konfliktas dėl lenkų ir lietuvių kalbų vartojimo pamaldų metu Vandžiogalos katalikų parapinėje Švč. Trejybės bažnyčioje 1918–1940 metais, kurios bendruomenėje absoliučiai dominavo lenkiškai kalbantys tikintieji. Teigiama, kad siekis lituanizuoti pamaldas Vandžiogalos parapijoje, kur dauguma parapijiečių vartojo lenkų kalbą, buvo vietos valsčiuje susiformavusio etniškai lietuviško vietos elito iniciatyva. Jis, veikdamas iš nacionalistinių paskatų ir ignoruodamas parapijos tikinčiųjų etninę sudėtį, siekė lenkų kalbą pašalinti iš pamaldų parapijos bažnyčioje ir užtikrinti lietuvių kalbos dominavimą. Tai tapo konflikto parapijoje tarp lenkų ir lietuvių tikinčiųjų priežastimi. Politinis režimas tiesiogiai į konflikto sprendimą nesikišo. Bažnyčia ir dvasininkija iš esmės palaikė siekį lituanizuoti pamaldas parapijos bažnyčioje. Visus lituanizavimo kurso šalininkus vienijo požiūris į lenkiškai kalbančius parapijos gyventojus – pastarieji laikyti ne lenkais, bet lenkiškai kalbančiais lietuviais, kurių protėviai buvo sulenkinti, todėl reali etninė parapijos gyventojų sudėtis buvo ignoruojama ir buvo pateisinamas siekis juos „atlietuvinti“. Pagrindinės sąvokos: nacionalizmas, lietuvių kalba, Lietuvos Respublika 1918–1940 metais, Katalikų Bažnyčia, Vandžiogala.

ENIn the Republic of Lithuania in 1918–1940 the Lithuanian political elite sought the dominance of the Lithuanian language in all areas of public life, including churches. There were also conflicts over the use of language in Catholic churches during services – in ethnically mixed parishes, disputes arose over which language should dominate during services. In Catholic parishes, there was a dispute over the use of Lithuanian and Polish languages in church services. The article examines the conflict regarding the use of Polish and Lithuanian languages during services in St. Trinity Church of Vandžiogala Catholic parish in 1918–1940, the congregation of which was absolutely dominated by Polish-speaking believers. It is said that the effort to Lithuanianize the service in Vandžiogala parish, where most of the parishioners spoke Polish, was the initiative of the ethnically Lithuanian local elite that formed in the local town. Acting from nationalistic motives and ignoring the ethnic composition of the parishioners, they sought to exclude the Polish language from services in the parish church and ensure the dominance of the Lithuanian language. This became the reason for the conflict in the parish between the Polish and Lithuanian believers. The political regime did not directly intervene in the resolution of the conflict, but indirectly supported Lithuanianization. The church and the clergy basically supported the aspiration to Lithuanianize the service in the parish church. All proponents of the Lithuanianization course were united by their attitude towards the Polish-speaking inhabitants of the parish – the latter were considered not Poles, but Polish-speaking Lithuanians whose ancestors were Polonized, so the real ethnic composition of the parish inhabitants was ignored and the effort to Lithuanianize them was justified. Keywords: nationalism, Lithuanian language, Republic of Lithuania in 1918-1940, Catcholic Church, Vandžiogala.

• Kaip Kovno tapo Kaunu: miesto lituanizavimas 1918-1940 m.. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2023. 247 p.
• Polacy w niepodległym państwie litewskim, 1918-1940.. Białystok : Instytut Historii Uniwersytetu w Białymstoku, 1999. 320 p.