"Przy lackim orle, przy koniu Kiejstuta, archanioł Rusi na proporcach błysł!" Tradycje unii horodelskiej w życiu narodowym czasów niewoli

LTStraipsnyje pasakojama apie lenkų patriotizmo atgimimą prieš 1863 m. sukilimą, vadinamąją „moralinę revoliuciją“. Lenkai naiviai tikėjo, kad po caro Mikolajaus I mirties 1855 m. Aleksandras II bus atlaidesnis, ką tik buvo pasibaigęs Rusijos pralaimėtas Krymo karas (1856). Stengiantis gaivinti Abiejų Tautų Respublikos prisiminimą, vėl romantiškai svajojama apie Lenkijos (tapatintos su Abiejų Tautų Respublika) atstatymą 1772 m. sienomis. Nuo 1860 m. organizuojamos taikios religinės-tautinės manifestacijos, skirtos svarbiausių Lietuvos-Lenkijos valstybės istorinių datų paminėjimui daugelyje Lenkijos karalystės miestų. Patriotizmo įkarščio neatšaldė net kruvinos žudynės Varšuvoje 1861 m. balandžio 8 d. kai vaikant demonstraciją žuvo virš 100 žmonių. 1861 m. nutarta paminėti Krėvos ir Horodlės unijas. 1861 m. rugpjūčio 12 d. paminėta Krėvos sutartis. Pagrindinė šventė surengta ant tilto per Nemuną prie Kauno (Aleksotas su visa Užnemune buvo 1815 m. sudarytos Lenkijos karalystės dalis) kaip simbolinėje tautas jungiančioje vietoje. Horodlės unija paminėta 1861 spalio 10 d. pačioje Horodlėje, buvusioje ant Lenkijos karalystės ir likusios Rusijos imperijos sienos. Į šventę atvyko nuo 8 iki 30 tūkstančių žmonių, carinė valdžia į šį rajoną sutraukė daug kariuomenės, procesijai iš Rusijos pusės neleista priartėti prie miestelio, užimant perkėlą per Būgą. Procesijoje ir šv. Mišiose dalyvavo ir katalikų, ir unitų kunigai. Buvo pasirašyta simbolinė Horodlės unijos atnaujinimo sutartis.