Unia polsko-litewska w latach 1569-1795

LTTyrimo objektas - 1569-1795 m. lenkų - lietuvių unija ir jos rezultatai. Straipsnyje autorius aptaria keletą poleminių teiginių, diskutuoja su istorikais (R. Trimonienė, A. Zakrzewski, A. Rachuba, T. Wasilewski, H. Lulewicz, Z. Kiaupa, J. Kiaupienė) nagrinėjusiais panašius klausimus. Pirma, ar Abiejų Tautų Respublika buvo sąjunginė valstybė, ar valstybių sąjunga? Autorius teigia, kad greičiau sąjunginė valstybė. Antra, ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) po 1569 m. išlaikė savo valstybingumą? Sakoma, kad Abiejų Tautų Respublika buvo federacija, tačiau labai savotiška. Trečia, koks LDK statusas toje federacinėje valstybėje? Ar tai buvo valstybė, ar istorinė provincija, ar valstybės dalis? Teigiama, kad integraciniai procesai paspartėjo ATR gyvavimo pabaigoje. 1569-1795 m. periode matomi trys pagrindiniai procesai: lietuvių kova už lygybę su lenkais, polonizacija ir valstybinė bei visuomeninė integracija. Tvirtinama, kad kovoje už lygybę lietuvius lydėjo sėkmė nuo III Lietuvos Statuto priėmimo (1588) iki pat 1791 m. Abiejų Tautų pasižadėjimo. Kalbant apie polonizaciją teigiama, kad šis procesas buvo savanoriškas ir natūralus, tęsėsi keletą amžių, bet niekada nebuvo priverstinis. Apibendrindamas autorius teigia, kad aptariamuoju laikotarpiu 1569 m. sudarytos unijos modelis smarkiai pasikeitė, tačiau demonstravo savo tvirtumą ir gyvybingumą. Atkreiptinas dėmesys į lenkų ir lietuvių bajorijos visuomeninius-kultūrinius pokyčius, krypusius pilnos asimiliacijos link. Šis procesas nebuvo užbaigtas dėl ATR padalijimų, tačiau esminiai žingsniai ta kryptimi buvo padaryti.