Robertas Spaemannas ir Hanso Jonaso funkcionalistinės politinės ontologijos kritika

LTStraipsnio tikslas – rekonstruoti Roberto Spaemanno teleologijos inversijos interpretaciją, pademonstruoti, kad ji žymi Hanso Jonaso Atsakomybės imperatyvą grindžiančios politinės ontologijos kritiką. Jonaso pastangos permąstyti pamatines etinės ir politinės minties prielaidas ekologinių iššūkių akivaizdoje yra priklausomos nuo hobsiškos teleologijos inversijos. Spaemanno teleologijos inversijos kritinė analizė rodo, kad siekdamas rasti principus, leisiančius atkurti taiką tarp gamtos ir žmogaus, Jonasas liko priklausomas nuo Thomaso Hobbes’o suformuotos funkcionalistinės ontologijos, kurioje ryškėja tendencija visą egzistenciją pajungti jos išlikimo sąlygoms. Spaemanno interpretacija rodo, kad Hobbes’o pradėtoje ir Jonaso tęstoje politinės minties tradicijoje nunyksta įtampa tarp elementaraus išgyvenimo ir gero gyvenimo, tai įsteigia totalitarinę funkcionalistinę politinę ontologiją. Survivalistinio totalitarizmo teigimas leidžia Jonasą priskirti prie nihilistinės dešinės atstovų. Raktažodžiai: teleologija, gamta, savisauga, gyvybė, funkcionalizmas, nihilizmas, atsakomybė.

ENThe aim of the article is to reconstruct Robert Spaemann’s interpretation of the inversion of teleology, showing that it constitutes a critique of Hans Jonas’s political ontology, as put forward in The Imperative of Responsibility. Jonas’s attempts to rethink the fundamental presuppositions of ethical and political thought in response to ecological challenges are dependent on a Hobbesian inversion of teleology. Spaemann’s critical analysis of this inversion of teleology shows that, in his attempts to find principles that would restore harmony between nature and humanity, Jonas remained dependent on a functionalistic ontology shaped by Thomas Hobbes. This ontology is characterised by a tendency to subordinate all of existence to the conditions of its survival. Spaemann’s interpretation reveals that, in the tradition of political thought initiated by Hobbes and continued by Jonas, the tension between elementary physical survival and the good life tends to disappear. This establishes a functionalistic political ontology. The affirmation of totalitarian survivalism allows Jonas to be aligned with positions of the nihilistic right. Keywords: teleology, nature, self-preservation, life, functionalism, nihilism, responsibility.