Co zostało po Horodle? Negocjacje wokół unii w XV wieku a sprawy dynastii

LTHorodlės unija (1413) traktuojama kaip viena svarbiausių. Jei Krėva 1385 m. davė pradžią sąjungai, tai Liublinas keliems amžiams sustiprino Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) ryšius bendroje Abiejų Tautų Respublikoje. Horodlės nutartis nusakė, kaip ateityje turėtų būti užimami lenkų ir lietuvių sostai (jei karalius mirtų be įpėdinių) ir sukūrė mechanizmą išsaugoti uniją tada, jei nutrūktų Jogailaičių dinastija. Tačiau greitai paaiškėjo, kad tokius santykius tikrovėje sunku išlaikyti. Švitrigailos atvejis ir Žygimanto Kęstutaičio nužudymas 1440 m. pasiūlant sostą Kazimierui Jogailaičiui, parodė, kad Horodlės unija nutraukta. Net Kazimierui Jogailaičiui išvykus karaliauti į Lenkiją 1447 m. formaliai Horodlės unija nebuvo atnaujinta. 1447-1499 m. laikotarpis laikomas asmenine arba dinastine unija. Situacija po 1492 m., kai Lenkijos karaliumi tapo Jonas Albrechtas, o LDK didžiuoju kunigaikščiu jo brolis Aleksandras, vadintina Jogailaičių dinastine unija. Kalbos apie unijos atnaujinimą prasidėjo mirus Kazimierui. 1496 m. lietuviai pasiūlė lenkams sutartį, kuria pažadėjo, Didžiajam kunigaikščiui mirus bevaikiui, valdovą rinkti su lenkų žinia (iš Jogailaičių dinastijos), bet lenkai atsisakė. 1499 m. Vilniaus unijoje pasižadėta, kad mirus bevaikiui Didžiajam kunigaikščiui, sprendžiamą balsą turės ne lenkų karalius, o lietuvių ir lenkų ponai. XV a. bajorijos įtaka Lenkijoje ir Lietuvos ponų įtaka LDK valstybės reikalams augo, nors tai nereiškė monarchijos silpnėjimo ir dinastijos marginalizavimo.