Import polski "dobrych praw chrześcijańskich" i ich recepcja w Wielkim Księstwie Litewskim od schyłku XIV wieku do pierwszej połowy XVI wieku

LTStraipsnyje analizuojama Lenkijos „gerų krikščioniškų teisių“ skverbimasis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) teisę nuo XIV a. pab. iki XVI a. vidurio. Literatūroje daug kalbėta apie užsienietišką įvairių normų, kurios veikė valdant Vytautui ir jo įpėdiniams, kilmę. Dar M. Kosmanas rašė, kad jau po Krėvos prasidėjo stiprus lenkiško elemento ir teisės normų skverbimasis į LDK, pasireiškęs visų pirma Katalikų bažnyčios ekspansijoje bei centralizuotos valdžios organizavime. Įprastai permainos perimamos kai kurių visuomenės grupių, tačiau jų pasireiškimas būna paviršutiniškas ir neilgalaikis. Visa tauta sąmoningai ir sistemingai priima permainas tik tada, kai jos išsiskiria savo didele verte. Su tradicine „senove“ [старина] galėjo konkuruoti tik labai patrauklios teisės, kurios visuomenei buvo tokios pat „geros“, kaip ir senovė. Priėmus krikščioniškas teises, „gėrio“ supratimas sutapatintas ne tik su „senove“, bet ir su naujomis, svetimomis teisėmis. Rytų krikščionybėje vertingiausią „senovę“ dabar keitė naujos, iš Lenkijos atėjusios europietiškos teisės. Savyje jos nešė stiprų visuomenės atsinaujinimo užtaisą liberalizacijos ir humanizacijos link, daugelis permainų laikytos ne tik „geromis“ ar „laisvomis“ teisėmis, bet ir „krikščioniškomis“. Tokį teisių nusakymą reikia nagrinėti kultūrine prasme - tai, kas lotyniškoje Europoje buvo pasaulietinių institucijų ir praktikų visuma, LDK traktuota kaip krikščioniškos kultūros kategorijos. Naujos, pilietinės ir turtinės teisės sutapatintos su krikščionybe tapo organiška religijos dalimi.