Unia horodelska – wstęp do dyskusji

LT1413 m. Lietuvos ir Lenkijos sudaryta Horodlės unija lėmė šių šalių geopolitinės padėties pokyčius ir turėjo reikšmės visam Europos žemynui. Todėl šios unijos tema iki šiol išlieka aktuali. Straipsnyje aptariama, kokios įtakos Horodlės unija turėjo Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidai. Remiamasi kitų Europos šalių unijų pavyzdžiais. Lenkijos ir Lietuvos sudaryta Horodlės unija skyrėsi nuo panašiu metu kitų Europos šalių – Anglijos ir Škotijos, Aragono ir Kastilijos, Burgundijos ir Nyderlandų kraštų – sudarytų sąjungų. Priešingai nei šios valstybės, Lenkija ir Lietuva pasižymėjo kultūriniais, struktūriniais, kalbos ir istoriniais skirtumais. Horodlės unija nebuvo vien tik Lenkijos ir Lietuvos valdovų susitarimas. Ji turėjo suvienodinti abiejų šalių struktūras išlaikant jų lygybę ir nepriklausomybę. Buvo sulygintos Katalikų bažnyčios privilegijos, bajorų prerogatyvos, suvienodinta valstybinių pareigybių hierarchija. Būtent Lietuva derinosi prie Lenkijos teisinės ir politinės struktūros. Simbolinė Horodlės unijos išraiška buvo 47 lenkų bajorų herbų suteikimas lietuvių bajorams. Visi Horodlėje priimti susitarimai padėjo pagrindus Lenkijos ir Lietuvos kultūrinio ir politinio supanašėjimo procesui, parlamentinių struktūrų suvienodinimui ir Abiejų Tautų Respublikos susikūrimui po pusantro šimto metų. Visgi XV a. Lenkijoje ir Lietuvoje išliko nemažai skirtumų. Lietuvoje egzistavo atskiro valdovo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio – institucija, kitokia nei Lenkijoje administracinė kalba (rusėnų kalba Lietuvoje), atskiros mitinės lietuvių ir lenkų atsiradimo istorijos.