LTŠiame straipsnyje pristatoma tarpukario Lietuvos patirtis plėtojant studentų mobilumą, supažindinama su įstatymine baze, kuri reglamentavo stipendijų ir paskolų skyrimą besimokantiems užsienyje. Taip pat pristatomas sukurtas stipendijų ir paskolų suteikimo bei grąžinimo modelis, kuris turėjo sudaryti ne tik galimybę tobulintis užsienyje, bet ir užtikrinti, kad užsienyje parengti ar pasitobulinę specialistai, pabaigę studijas, dirbs Lietuvoje ir kurs jos ateitį. Valstybė siekė užtikrinti, kad investicijos į aukštąjį mokslą atsipirktų ir skatino jį ne tik duodamomis stipendijomis, bet ir suteikiamomis darbo vietomis viešajame sektoriuje. Taip pat straipsnyje pristatomos atkurtosios Lietuvos studentų mobilumo panaudojimo galimybės viešajame sektoriuje.
ENThis paper presents Lithuania’s experience during the interwar period, activating students’ mobility in the public sector, and gives us knowledge about the legal system, which reglutated granting of scholarships and lawns for students, who study abroad. This paper also presents a model of granting and returning scholarships and lawns, which had to not only give an opportunity to train abroad, but also to secure, that specialists, qualified or trained abroad, after their studies, will work in Lithuania and contribute to it’s future. The state seeked to secure, that investment into higher education would pay off and encouraged it not only with scholarships, but also with workplaces in the public sector. This paper also presents present day’s Lithuania’s opportunities of using student’s mobility in the public sector.