Egodokumenty jako źródło do dziejów politycznych Litwy międzywojennej na przykładzie dziennika Jurgisa Šaulysa (1879-1948)

LTStraipsnyje kalbama apie žymaus tautinio Atgimimo veikėjo, tarpukario diplomato Jurgio Šaulio dienoraštį, kuris prieš keletą metų jo dukters Birutės (gyvenanti JAV) rūpesčiu su dalimi jo archyvo perduotas iš Pensilvanijos universiteto Lietuvos nacionaliniam muziejui. Dienoraštis – tai didelės apimties (2030 puslapių) rankraštis, apimantis 1903-1948 m. Rašyta nereguliariai, tačiau galima rasti nemažai įdomios medžiagos iš lietuvių-lenkų diplomatinių santykių istorijos. Lenkai laikė J. Šaulį gana prolenkišku ir labai apsidžiaugė, kai po diplomatinių santykių užmezgimo 1938 m. ir pirmojo pasiuntinio Kazio Škirpos į Varšuvą buvo pasiųstas J. Šaulys. Dienoraščio epizodai: gyvenimo Vilniuje 1896-1919 m., kur jis turėjo daug draugų lenkų, tarpsniai, 1925 m. byla dėl sielių plukdymu Nemunu iki Klaipėdos, neoficialus jo susitikimas su J. Pilsudskiu Vilniuje 1933 m. pradžioje. Dienoraštyje plačiai aprašyti jo įspūdžiai dirbant Varšuvos atstovybėje 1939 m. užima 130 dienoraščio puslapių. Varšuvoje J. Šaulys sutiko Antrojo pasaulinio karo pradžią. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus J. Šaulys praleido Lugane (Šveicarijoje). Dienoraštyje minimas susitikimas 1940 m. su Lenkijos prezidentu emigracijoje I. Moscickiu, o 1942 m. - su Lenkijos pasiuntiniu Šveicarijoje.