LTRecenzijoje aptariama Solveigos Daugirdaitės monografija „Švystelėjo kaip meteoras: 1965-ieji su Simone de Beauvoir ir Jeanu Pauliu Sartre’u“, kurią 2015 m. išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Knyga skirta prancūzų intelektualų vizito Lietuvoje įvairiopoms refleksijoms. Autorė perverčia to meto spaudą, pasišneka su dar tebegyvenančiais vizito liudininkais, pasižvalgo į viešnagės apmąstymui svarbius kultūros kontekstus, į visokiausius Sartre’o ir Beauvoir paminėjimus Lietuvoje. Vienas iš svarstomų klausimų – kodėl prancūzų vizitas buvo suvoktas kaip nežemiškai stebuklingas. Autorei svarbu, kaip tą vizitą suvokė lietuviai, ką jų vizitas reiškė ar galėjo reikšti sovietinei propagandai. Lietuvių rašytojų, žurnalistų tuometiniai pasisakymai ir vėliau rašyti memuarai apie prancūzų vizitą aptariami labai kruopščiai. Bespalvių sovietinių laikraščių citatų ir refleksijų apie garsiąją savaitę monografijoje šiek tiek per daug. Darbas pačia geriausia prasme tarpdisciplininis, atskleidžiantis plataus požiūrio į kultūros faktą prasmę. Visas monografijos tekstas nepaprastai tankus, supažindinantis su daugybe galbūt ne tiesiogiai su prancūzų vizitu susijusių, bet labai įdomių dalykų. Monografijoje esama vienpusiškų akcentų, o kiekvienas įrašas dienoraštyje, kiekvienas pajuokavimas traktuojami labai rimtai. Daugirdaitė įvairiais aspektais išanalizavo vieną vizitą ir vieną Lietuvos kultūros gyvenimo savaitę, kurioje kaip vandens laše sugebėjo pamatyti atspindėtą daugybę svarbių tiek praėjusio laiko, tiek dabarties problemų.