Gilles'io Deleuze'o kino filosofija ir jos atspindys Šarūno Barto filmuose

LTStraipsnyje aptariamos svarbiausios Gilles’io Deleuze’o kino filosofijos nuostatos ir pamatinės kategorijos – kino sistema (le ciné-système), vaizdinys-judėjimas (l’image-mouvement), vaizdinys-laikas (l’image-temps), bet-kokia-erdvė (l’espace quelconque) ir vaizdinys-kristalas (l’image-cristal), – plėtotos veikaluose Kinas 1: vaizdinys-judėjimas ir Kinas 2: vaizdinys-laikas. Minėtuosius konceptus Deleuze’as taikė klasikinio ir modernistinio kino eksplikavimui, tačiau jie yra parankūs ir įvairiems šiuolaikiniams kinematografiniams ir kultūriniams fenomenams analizuoti, pavyzdžiui, mažųjų nacionalinių kinematografijų transformacijoms globalioje industrijoje. Aptarus Deleuze’o kino sistemos principus, tekste nuosekliai pereinama prie jų taikymo Šarūno Barto kinematografinių erdvėvaizdžių ir erdvėlaikių tyrime, kuris atskleidė hibridinių tapatybių ir globalių erdvėvaizdžių formavimosi simptomus Lietuvoje ir posovietinėje erdvėje. Bet-kokios-erdvės ir vaizdinio-laiko funkcionavimas kine nužymi nacionalumo paradigmos krizę arba jos mutaciją ir yra itin parankus postkolonializmo ir globalizacijos diskursų analizei. Paskutiniuose Barto filmuose akivaizdžiai stebime vaizdinio-judėjimo ir vaizdinio-laiko sankirtas ir hibridinio vaizdinio-laiko-judėjimo apraiškas kaip savotišką protagonistų mėginimą įveikti nacionalinės tapatybės krizę ir posovietinių teritorijų ekonominį ir geopolitinį sąstingį. Filmai funkcionuoja kaip lokalių ekonominių, geopolitinių, kultūrinių skirtybių ir deteritorizuotų, transnacionalinių erdvėvaizdžių kartotės. Pagrindiniai žodžiai: kinas, filosofija, Deleuze’as, bet-kokia-erdvė, vaizdinys-laikas, vaizdinys-judėjimas, vaizdinys-kristalas.

ENThe article discusses Gilles Deleuze’s philosophical thoughts on film and images presented in two outstanding books – Cinema 1: The Movement-Image (1983) and Cinema 2: The Time-Image (1985) in the contextual framework of contemporary film theory. The insight focuses on the elaboration of the most fundamental concepts discussed in these two volumes, namely the cinema system (le ciné-système), movement-image (l’image-mouvement), time-image (l’image-temps), any-space-whatever (l’espace quelconque), and crystal-image (l’image-cristal), and ends up with their application to the analysis of national and post-colonial discourse in the work of Lithuanian filmmaker Šarūnas Bartas. The functioning of any-space-whatever and time-image in Bartas’ films implicitly signals the mutation and crisis of the national paradigm in Lithuanian and common post-Soviet space. Moreover, these concepts are very skillfully used for disclosing and questioning the mental, moral, and cultural status of the post-Soviet man. Therefore, Deleuzian philosophical cine-system undoubtedly can be integrated into the analysis of contemporary social, cultural, and geopolitical phenomena. Keywords: cinema, philosophy, Deleuze, any-space-whatever, time-image, movement-image, crystal-image.