Sudurtiniai augalų pavadinimai, sudaryti iš laukinių paukščių vardų

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėSudurtiniai augalų pavadinimai, sudaryti iš laukinių paukščių vardų
Kita antraštė
  • Compound Phytonyms, Formed from the Names of Wildfowl
  • Compound phytonyms, formed from the names of wildfowl
AutoriaiGenelytė, Aurelija
LeidinyjeValoda - 2006. Valoda dažādu kultūru kontekstā . 2006, P. 126-132
Reikšminiai žodžiai
LTFitonimai; Tarmė; Motyvacija; Dūriniai (gramatika); Augalų pavadinimai
ENPhytonyms; Dialect; Motivation; Compound
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojami lietuvių kalbos tarmėse vartojami sudurtiniai augalų pavadinimai (kitaip dar vadinami fitonimais), kurių apibrėžiančiuoju sandu eina laukinių paukščių vardai. Tyrimui medžiaga rinkta iš įvairių lietuvių kalbos šnektų per ekspedicijas, pildyta iš „Lietuvių kalbos atlaso“, „Lietuvių kalbos žodyno“ bei jo papildymų kartotekos. Iš viso užrašyti 149 tarmiški sudurtiniai augalų pavadinimai, sudaryti iš naminių ir laukinių paukščių vardų. Nustatyta, kad daugiausia dūrinių pasidaryta iš šių paukščių vardų: žąsis (47), varna (24), višta (17), šarka (11), gaidys (10), gervė (9), gegutė, gegužė (6), žvirblis (5), garnys (4), starkas ‘gandras’ (4), kregždė (4), gandras (3), kalakutas (2), pempė (2). Rastas vienas augalo vardas, padarytas iš vardo pelėda. Neretai tai būna kitų kalbų sekiniai arba atskirų autorių, pavyzdžiui, J. Fiedorowicziaus, naujadarai. Skiriami du tokių augalų vardų pogrupiai. 1. Metaforiniai ir metoniminiai pavadinimai, kai augalui pavadinti perkeliamas visas sudurtinis žodis. 2. Determinaciniai pavadinimai. Antruoju tokių pavadinimų sandu dažnai eina augalo genties vardas. Straipsnyje plačiau kalbama apie determinacinius augalų pavadinimus: analizuojami tokie augalų vardai, kurių apibrėžiančiuoju sandu eina laukinių paukščių vardai, o apibrėžiamuoju – augalo genties vardas (pvz., česnakas, rūta, žirnis) ar gyvenimo forma (pvz., uoga, žolė). Analizuojama sudurtinių pavadinimų motyvacija, kartais ji paremiama kitų kalbų pavyzdžiais ar tarmėse užrašytais iliustraciniais sakiniais. [Iš leidinio]

ENLithuanian plant names formed from the names of wildfowl have been collected. 1. In compounds, attributes to the wildfowl name refer to: a) similar colour of fruits with those of the wildfowl’s eye; b) similarity of the shape of fruits or leaves with the pecker, eye or leg of a certain wildfowl; c) the time of blooming or fruit bearing; d) the habitat of the plant; e) the end use of the plant; f) another plant, here, the connotation with wildfowl name shows the plant being of lesser worth or smaller size than the plant appearing in a compound with wildfowl name. 2. Quite often names refer not only to a single property of the plant but to several properties. 3. Most often general terms (e.g. žolė ‘herb, grass‘, uoga ‘berry‘) describe the plant in compounds with wildfowl names. A more specific plant name (e.g. česnakas ‘garlic’, rūta ‘rue’, žirnis ‘pea’) appears in few cases. [From the publication]

ISBN9984143368
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6230
Atnaujinta2013-04-28 16:23:08
Metrika Peržiūros: 5