Estetinis suvokimas ir įsijautimas Vosyliaus Sezemano estetikoje

LTStraipsnio tikslas – analizuoti Vosyliaus Sezemano įsijautimo sampratą. Panašiai kaip ir Geigeris savo fenomenologinėje estetikoje, Sezamanas laikosi nuomonės, kad estetinio objekto raiška ir suvokimas yra neįmanomi be emocinio įsitraukimo. Įsijautimas negali būti aiškinamas remiantis analogijos teorija arba psichologinio įjautimo samprata. Pastarosios suponuoja radikalią subjekto ir objekto perskyrą bei jų supriešinimą. Sezemanas parodo, kad įsijautimas yra svarbus estetiniam suvokimui kaip tik todėl, kad jis yra paremtas išraiškingų pasaulio formų ir jų dinamikos bei suvokimo judesių koreliacija. Įsijausti reiškia jausti save kartu su kitais, jausti kitus sąryšyje su savimi. Pasaulio išraiškų dinamika tiesiogiai atskleidžia gyvybingumą, kuris įtraukia ir patį kūniškai suvokiantį subjektą su visomis jo juslėmis kaip visuma. Todėl estetiškai jausmus geriau išreiškia ne dalykinis vaizdavimas, bet dinaminės linijų, spalvų ir garsų atmosferos kūrimas. Pasinėrimas į šią gyvybinę dinamiką yra galimas, jei suvokiantis subjektas suskliaudžia savo pragmatinius interesus ir įpročius bei įgyja estetinės kontempliacijos nuostatą. Sezemano estetikoje išplėtota emocinio įsijautimo samprata yra artima Hartmanno ir Geigerio koncepcijoms, bet jas pranoksta pateiktų argumentų gausa. Kita vertus, Sezemano koncepcijoje ryškėjantis tiesiogiai ir interaktyviai patiriamo estetinio išraiškingumo pirmumas leidžia šią filosofinę poziciją lyginti su Merleau-Ponty filosofine estetika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estetika; Fenomenologija; Intuicija; Jausmas; Sezemanas, Vosylius; Suvokimas; Vosylius Sezemanas; Įsijautimas; Aesthetics; Empathy; Expression; Feeling; Intuition; Perception; Phenomenology; Seseman, Vasily; Vasily Seseman.

ENThe aim of this paper is to analyse Vasily Seseman’s conception of empathy. Seseman, similarly to Moritz Geiger, draws a parallel between the perception of aesthetic expressions and the other expressions of a person’s perception. According to Seseman, to understand another person’s spiritual life it is unnecessary to rely on deductions by analogy, like traditional theories claim. Expression has a common trait that meaning lives in it. That is why expressions do not have to be recognized in a way that we would like to reconstruct beyond their harboured meanings. Aesthetic depiction destroys opposition between sensible, material, bodily principle and the non-sensible, spiritual principle. Seseman states that empathy cannot be explained relying on the theory of analogy or the concept of psychological projection. The former presupposes a radical separation and confrontation between the subject and object. Seseman states that empathy is important to aesthetic perception because it is based on the expressive forms of the world and the correlation between their dynamics and movements of perception. To have empathy means to feel oneself together with others, to feel the others in connection with yourself. The dynamics of the world’s expressions directly reveal liveliness which pulls in the bodily perceptive subject with all of his senses as a whole. Echoing feelings are experienced not through the distance of visual sight, but through direct and contagious vibrations of bodily contact. The connection of the primordial perceived world and its perception reveals itself not on the mental, but a sensuous plane. That is why aesthetic feelings are better expressed not by the depiction of objects, but the creation of dynamic atmosphere of lines, colours, sounds. Diving into this vital dynamic is possible if the perceiving subject abstains from his pragmatic interests and habits and attains the attitude of aesthetic contemplation. [From the publication]