Nenatūraliai didelis natūralus nedarbo lygis Baltijos šalyse

LTBaltijos šalių darbo rinkoje vyksta struktūrinis lūžis, kurį galima būtų apibūdinti kaip perėjimą iš „darbo vietų trūkumo“ į „darbuotojų trūkumą“. Tai puikiai iliustruoja naujausios darbo užmokesčio augimo tendencijos, kurios lemia, kad derybose dėl didesnio atlygio karaliauja nebe darbdaviai, o darbuotojai. 2015 metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje augo 4,6 proc., Estijoje - 5,8 proc., o Latvijoje - net 7,2 proc. Turint omenyje, kad bendras metinis infliacijos lygis yra artimas nuliui (Lietuvoje - silpna defliacija), o produktyvumo augimas siekia vos kelis procentus - darbo užmokesčio augimas atrodo išties įspūdingai. Visgi, nežiūrint spartėjančio darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygis išlieka santykinai aukštas, o nedarbo lygio mažėjimo tempas lėtėja. Be to, pastebima tendencija, kad kuo sparčiau kyla darbo užmokestis, tuo lėčiau mažėja nedarbo lygis. Pavyzdžiui, Latvijoje, kurioje darbo užmokestis kilo sparčiausiai (7,2 proc.), nedarbo lygis per metus sumažėjo vos 0,7 proc. punkto (nuo 10,8 proc. iki 10,1 proc.), o Lietuvoje - atvirkščiai, nedarbo lygis per metus sumažėjo sparčiausiai (1,2 proc. punkto - nuo 10,7 proc. iki 9,5 proc.), kai darbo užmokestis didėjo vangiausiai (4,6 proc.). Spartėjantis darbo užmokesčio augimas esant aukštam nedarbo lygiui lemia, kad Baltijos šalyse yra didelis struktūrinis nedarbo lygis. Tai patvirtina Europos Komisijos atlikta analizė (2015), rodanti, kad visose trijose Baltijos šalyse gamybos apimties atotrūkis (outputgap) yra teigiamas (t. y. BVP yra didesnis nei potencialus). Tad ciklinio nedarbo lygis, kurį gali sumažinti visuminės paklausos svyravimai, turėtų būti minimalus, o didžioji dalis nedarbo yra taip vadinamas „natūralus“ nedarbas, kurio ciklinis ekonomikos augimas nėra pajėgus sumažinti.Tai patvirtina ir ekonominės plėtros, ir bendradarbiavimo organizacijos (2015) atlikti skaičiavimai, rodantys, kad natūralaus nedarbo lygis tiek Latvijoje (10,1 proc.), tiek Estijoje (8,3 proc.) jau šiuo metu yra didesnis nei faktinis. Aukštas natūralaus nedarbo lygis kels nemažai iššūkių Baltijos šalių ekonomikoms, nes labiausiai tikėtinas netolimos ateities scenarijus bus spartėjantis darbo užmokesčio augimas, aukštas nedarbo lygis bei nedidėjantis dirbančiųjų skaičius. Ilgainiui tai gali mažinti Baltijos šalių konkurencingumą, mažinti Baltijos šalių patrauklumą užsienio investuotojams bei didinti socialinę atskirtį. Tad natūralaus nedarbo mažinimas turėtų būti vienas pagrindinių Baltijos šalių prioritetų. Tačiau siekiant mažinti natūralaus nedarbo lygį visų pirma reikėtų suvokti jo atsiradimo priežastis tiek Baltijos, tiek kitose pasaulio šalyse. Nes tik suvokus problemos šaltinį galima sėkmingai kovoti su jo pasekmėmis. Tad šio darbo tikslas yra apžvelgti pagrindines natūralaus nedarbo susidarymo priežastis Baltijos šalyse. Pirmoje dalyje bus trumpai apžvelgtas natūralaus nedarbo lygio konceptas ir pagrindiniai jo matavimo principai. Antroje dalyje bus pažvelgta į istorinius kitų išsivysčiusių šalių istorinius duomenis siekiant suprasti natūralaus nedarbo fenomeno priežastis. Trečioje dalyje bus išanalizuota Baltijos šalių situacija ir pateiktas natūralaus nedarbo atsiradimo priežasčių vertinimas [Iš Įvado].