Lietuvos ekonomistų-finansininkų darbo rinkos pokyčių lyginamoji analizė darbo užmokesčio atžvilgiu

LTŽmogus įprastai siekia gauti stabilų darbo užmokestį, garantuojantį ne tik fiziologinių poreikių patenkinimą esamu momentu, bet ir sukurtų saugumo jausmą, užtikrintumą ateityje. Žinoma, kad darbo užmokestis priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip pavyzdžiui, darbo rinkos situacijos, vyriausybės poveikio, darbuotojo kvalifikacijos irt. t. (Rubštaitienė, Šreiderienė, 2007; Cirillo, 2014; Smriti Chand Organization, 2015 ir kt.). Būtina akcentuoti ir įvertinti ekonomistų-finansininkų darbo rinkos struktūros pokyčių įtaką darbo užmokesčiui. Akivaizdu, kad Lietuvoje ekonomisto ir finansininko specialybė pastaruoju metu nėra ypač vertinama. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2014) duomenimis šių specialybių paklausa yra atitinkamai maža arba vidutinė. Dėl šių priežasčių yra aktualu išanalizuoti Lietuvos ekonomistų-finansininkų darbo rinką trimis pjūviais: potencialios (moksleivių, studentų), esamos (darbuotojų) darbo pasiūlos ir paklausos (darbdavių) atžvilgiais ir išsiaiškinti esančius panašumus, skirtumus bei problemas darbo užmokesčio atžvilgiu. Straipsnyje nagrinėjama problema: kokie yra pagrindiniai Lietuvos ekonomistų-finansininkų darbo rinkos pokyčiai darbo užmokesčio atžvilgiu analizuojant potencialią ir esamą darbo pasiūlą ir paklausą? Tikslas - išanalizavus teorinius darbo rinkos ir darbo užmokesčio aspektus, empiriškai ištirti Lietuvos ekonomistų-finansininkų darbo rinkos struktūros pokyčius darbo užmokesčio atžvilgiu [Iš Įvado].