Sveikatos apsaugos sistemos ambulatorinių paslaugų kokybės gerinimas mažinant sisteminį finansavimą

LTNors Lietuvoje yra pastebima emigracijos tendencija, tačiau emigracijos mastai nesumažina senstančios populiacijos sveikatos paslaugų poreikio. Lietuvoje susiduriama ir su gydytojų senėjimo demografine problema. Esami sveikatos priežiūros specialistai sensta, o ką tik baigę studijas specialistai yra skatinami išvykti dirbti į užsienį, todėl bendras sveikatos priežiūros darbuotojų amžiaus vidurkis didėja. Senėjanti sveikatos priežiūros darbuotojų bazė galimai susiduria su žinių atnaujinimo ir įgūdžių tobulinimo problema, nes vyresnio amžiaus gydytojai nėra linkę daug laiko skirti mokymams. Autoriaus nuomone, tai gali būti vienas galimų veiksnių, kodėl pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistai nenoriai prisiima atsakomybę tirti ir gydyti pacientus šeimos gydytojo medicinos normoje nurodytu mastu, jau verčiau persiunčia šiuos pacientus specialistų konsultacijai ir taip dirbtinai didina sisteminius kaštus, sisteminio finansavimo poreikį ir blogina teikiamų paslaugų kokybę bei prieinamumą. Šio darbo tikslas yra įrodyti neigiamą finansavimo augimo ir prastėjančio paslaugų teikimo ryšį. Darbe atliekamas tyrimas 11 Lietuvos regionų, kurio metu yra simuliuojamas sumažintas finansavimas ir tikrinama, ar gydytojų išrašomi siuntimai yra pagrįsti. Nustačius, jog šie siuntimai yra nepagrįsti ir konsultacijas galėjo atlikti patys pirminio sveikatos priežiūros lygio specialistai, - šios paslaugos nekompensuojamos iš valstybės biudžeto, o nepagrįstų konsultacijų finansinė išraiška prilyginama galimam sumažinti sisteminiam finansavimui. Todėl gautas tyrimo rezultatas bus naudojamas apskaičiuojant galimą sumažinti sisteminį finansavimą ir išlaikyti teikiamų paslaugų kiekybę.Autorius daro prielaidą, kad lengvų sveikatos nusiskundimų sprendimą pavedus pirminės sveikatos priežiūros grandies specialistams, tokia apimtimi, kokia nurodyta „Šeimos gydytojo medicinos normoje“, pacientai gaus greitesnius sveikatos problemų sprendimus, nepatirs nepagrįstų logistinių kaštų siekiant patekti pas pasirinktą antrinės grandies sveikatos priežiūros specialistą, taip pat galės gauti geresnę priežiūros kokybę, nes jų šeimos gydytojas turės daugiau informacijos apie jų ir jų šeimos narių ligos istoriją. Šiame darbe tiriama situacija, kai sisteminis finansavimo sumažinimas vertinamas pagal nepagrįstų konsultacijų skaičių. Tyrimo autorius įrodo, jog nustačius nepagrįstų konsultacijų kiekį ir atitinkamai sumažinus finansavimą, galima pasiekti geresnių sveikatos paslaugų teikimo rezultatų. Tyrime nustatytų nepagrįstų konsultacijų skaičių lemia ne tik nekompetencija arba vengimas prisiimti atsakomybę už pacientą, bet ir galimas technologinės įrangos stygius. Šiame darbe analizuojamas tik galimas sumažinti sisteminis finansavimas, o pirminės sveikatos priežiūros gydytojų infrastruktūros atnaujinimas neanalizuojamas [p. 89].